Mikalojus Akelaitis

Mikalojus Akelaitis
Gimė	1829 m. gruodžio mėn. Čiuoderiškės
Mirė	1887 m. rugsėjo 27 d. (57 metai) Paryžius
Veikla	kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas

Mikalojus Akelaitis (literatūrinis slapyvardis – Juras Varnelis; 1829 m. gruodžio 5 d. Čiuoderiškėse, dab. Marijampolės sav. – 1887 m. rugsėjo 27 d. Paryžiuje) – iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas.

Mokėsi Marijampolės progimnazijoje. Mokslus teko nutraukti, mirus motinai. Po to ilgai dirbo mokytoju dvaruose. 1858 m. su S. Daukantu apsigyveno Svirlaukyje (Latvija), vėliau gyveno Varniuose, Rietave, Vilniuje.

Gyvendamas Rietave pas Oginskius, rūpinosi spaustuvės steigimu, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu Rietave. Jo paragintas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius prašė Rusijos valdžios, kad leistų spausdinti blaivybės reikalams Žemaitijoje propaguoti skirtą laikraštį, bet leidimas nebuvo gautas. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo paskirtas Augustavo (Užnemunės) vaivadijos komisaro padėjėju. 1864 m. parengė ir redagavo laikraštį „Žinia apie lenkų vainą su Maskoliais“ (išėjo du numeriai). 1864 m. pasitraukė į Prūsus, čia buvo nuteistas, tačiau iš teismo salės pabėgo. Tais pačiais metais emigravo į Prancūziją, kur vedė prancūzę, susilaukė trijų vaikų. Turėjo fenomenalią atmintį, mokėjo kelias užsienio kalbas. 1872–1882 m. lenkų laikraščio „Gazeta Warszawska“ korespondentas. 1882 m. balandžio 1 d. atstatydintas iš pareigų. Po to jo šeimos gyvenimo sąlygos pablogėjo. Nepritekliai pakirto M. Akelaičio sveikatą ir jis mirė palikęs šeimą skurde.

Mikalojus Akelaitis Paryžiaus lietuvių draugijos „Želmuo“ steigėjas ir pirmininkas (1883 m.), dirbo įvairiose kontorose, bendradarbiavo „Aušroje“, „Gazietoje lietuviškoje“ (JAV), redagavo laikraštį „Pakeleivingas“, „Zmowa“. 1861 m. parašė eiliuotų atsišaukimų, raginančių valstiečius sukilti („Gromata Vilniaus senelio“, „Pasaka senelio“), išspausdino nemažai knygelių: „Elementarz dla chlopcow wiejskich przeložony na litewski język“, „Lietuviszkas Elementorius“ ir kt.

Vienas iš lietuvių didaktinės literatūros kūrėjų. Sekdamas lenkiškai rašiusiu rašytoju Jonu Chodzka (1777–1851 m.) lietuvių kalba suredagavo jo apysakas „Kvestorius po Lietuvą važinėdamas, žmones bemokinąs“ bei „Jonas Išmisločius kromininkas“ (kitas pavadinimas Jonas iš Svisločės, manoma, pirmasis šios apysakos vertėjas – Juozapas Rupeika (1789–1854 m.). Abi apysakas M. Akelaitis išleido 1860 m., pasirašęs Juro Varnelio slapyvardžiu, jose propagavo blaivybę, pateikė istorinių, geografinių, gamtos žinių.

Parengė elementorių, lenkų kalba parašė lietuvių kalbos gramatiką, į lenkų kalbą išvertė K. Donelaičio „Metus“, rinko lietuvių tautosaką, rengė lietuvių – lenkų kalbų žodyną, sukūrė keletą technikos, gramatikos terminų (pvz., žodynas). Lenkų kalba parašė 387 psl. darbą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aprašymas (šio veikalo sukūrimo data ir likimas nežinomi).

Rinko medžiagą dideliam lietuvių kalbos žodynui. 1857 m. gruodžio 3 d. laiške M. Balinskiui rašė apie būtinumą leisti knygas lietuvių kalba - „Reikia mums pakelti lietuvių kalbą, ištraukti iš paniekinimo tą kalbą, kuri turi sanskrito didumą, lotynų galybę, graikų dailumą ir italų skambumą.“ 1858 m. leidinyje „Teka Wilenska“ vienas pirmųjų iškėlė mintį, kad reikia pradėti leisti lietuviškus laikraščius, buvo įkūręs lietuviškų knygų leidybos fondą.

• Augustinas Janulaitis. Mikalojus Akelaitis. Vilnius, 1969.
• Vincas Kuzmickas. Mikalojus Akelaitis, žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“, 12 Nr., 27 psl., 1979 m.

• Leonas Gineitis. Akelaitis, Mikalojus. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
• Žemaičių vyskupystės muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2007-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvių kalbos institutas. Faktas apie Juozapą Rupeiką.
• Vytautas Berenis. Kultūrinė Mikalojaus Akelaičio veikla emigracijoje 1867–1877 metais Archyvuota kopija 2015-06-14 iš Wayback Machine projekto.