Miesto laukiniai organizmai

Miesto laukiniai organizmai (angl. Urban wildlife) – tai gyvūnai, augalai ir kiti organizmai, kurie išgyvena miesto aplinkoje. Dalis tokių gyvūnų yra sinantropai, pvz., naminė pelė, kuri ekologiškai susijusi su žmogaus būstais ir plinta kartu su žmogumi.

Skirtingų tipų miestų teritorijose įsitaiso skirtingi laukiniai organizmai. Žinoma, kad paukščių rūšys, kurios gerai prisitaiko prie miestų aplinkos, pasižymi didesnėmis smegenimis, kas galbūt leidžia jiems labiau prisitaikyti prie kintančios miestų aplinkos.^[1]

Miesto aplinka kuria savą gamtinės atrankos slėgį, kuris kartais suformuoja naujas adaptacijas. Pvz., žolė kreisvė (Crepis sancta), auganti Prancūzijoje, turi dviejų tipų sėklas – sunkias ir pūkuotas. Sunkiosios nukrenta netoli motininio augalo, o pūkuotąsias sėklas vėjas nuneša gerokai toliau. Mieste toli skriejančios sėklos dažnai atsiduria ant augimui netinkamo asfalto ar betono. Po 5-12 kartų mieste šios žolės ėmė brandinti žymiai sunkesnes sėklas, negu jų giminaitės kaimo vietovėse.^[2] Stuburinių tarpe pavyzdžiu gali būti miesto didžiosios zylės, kurios mieste, kaip paaiškėjo, gieda aukštesniu tonu negu giminaitės iš kaimo, todėl jų giesmelės išsiskiria iš miesto triukšmo.^[3][4] Miestuose gyvenančių Australijos paukščių pilkanugarių baltavokių (Zosterops lateralis) kontaktiniai riksmai yra aukštesnio dažnio ir lėtesni negu kaimo vietovėje gyvenančių baltavokių riksmai. Paaiškėjus, kad kontaktiniai riksmai yra instinktyvūs ir neišmokti, tai buvo palaikyta įrodymu, jog baltavokiai neseniai prisitaikė bendrauti triukšmingoje miesto aplinkoje.^[5]

Kapo pusiasalyje, prie Keiptauno (Pietų Afrikos respublika) per daug metų besiplečiančios žmonių gyvenvietės apsupo pavianų gyvenamą teritoriją. Per tą laiką pavianai gerai prisitaikė ieškoti maisto žmonių namuose.^[6]

Kitur Afrikoje žaliosios markatos kaip ir pavianai prisitaikė gyventi urbanizuotose teritorijose, priprato maisto ieškoti įsibrovę į namus ir sodus.

Akiniuotasis pingvinas irgi žinomas kaip rūšis, kuri įsibrauna į miestų rajonus, ieškodami maisto ir vietų veisimuisi. Simonstadas (Simonstad), miestas greta populiaraus Boulders Byčo (Boulders Beach), ėmėsi priemonių apriboti pingvinų judėjimą dėl jų keliamo triukšmo ir daromos žalos.^[7]

Yra pranešimų, kad tokių miestų kaip Nairobis (Kenija) ir Vindhukas (Namibija) priemiesčiuose klajoja leopardai. Namuose aptinkami tokie ropliai kaip gekonai (Hemidactylus).

Indijoje situacija panaši kaip ir Afrikoje. Tokios beždžionės kaip langūrai miestuose ieško maisto, kelia sumaištį turguose, kur nuo prekystalių vagia vaisius.

Mumbajuje leopardai aptinkami kvartaluose apie Sanjay Gandhi Nacionalinį parką, kur jie nužudė kelis žmones. Taip nutinka todėl, kad didėjant gyventojų skaičiui gyvenamieji vartalai vis labiau supa nacionalinį parką, kurio viduje veikia brakonieriai ir nelegalūs medkirčiai.^[8]

Miestų teritorijos kinta nuo visiškai užstatytų teritorijų, turinčių mažai želdinių ir padengtų grindiniu, asfaltu ir pastatais, iki priemiesčio teritorijų, turinčių daug parkų, sodų ir daržų.

Karveliai rankioja žmonių paliktus maisto likučius ir peri pastatuose net ir labai urbanizuotuose plotuose, kadangi aukšti pastatai primena aukštas uolas jų natūraliose kalnų buveinėse. Miestuose daug žiurkių, irgi randančių joms reikalingo maisto.

Daugelyje miestų (pvz., D. Britanijoje) veisiasi ir maitinasi įvairūs kiriniai paukščiai. Ornitologo Piterio Roko (Peter Rock), žinomiausio Europos miestų kirų specialisto, atlikti Bristolyje gyvenančių sidabrinių ir silkinių kirų tyrimai parodė, kad per 20 metų Bristolio miesto kirų kolonija pagausėjo nuo 100 porų iki daugiau kaip 1200 porų. Kirų požiūriu pastatai yra paprastos stačiakrantės plėšrūnų neturinčios salelės, netoli kurių gausu maisto. Tokia pati situacija ir tokiuose nutolusiuose miestuose kaip Glosteris ir Aberdynas. Esant praktiškai neribotiems maisto ištekliams miestuose išgyvena vis daugiau jauniklių, jie prisitaiko gyventi mieste. Savo ruožtu jie patys dauginasi, ir miestų paukščių gausėja. Miesto paukščiai mažiau linkę artėjant žiemai migruoti.^[9]

Buvo atliktas didžiųjų zylių, gyvenusių 10 Europos miestų ir 10 netoliese esančių miškų, tyrimas. Buvo tirta, kaip šie paukščiai panaudoja giesmeles partnmeriams pritraukti ir teritorijos riboms žymėti. Leideno universiteto (Nyderlandai) tyrėjas Hans Slabbekoorn teigia, kad miesto zylės prisitaikė ėmusios giedoti greičiau, jų giesmelės trumpesnės ir aukštesnio dažnio, lyginant su netoliese gyvenančiomis miškų zylėmis. Miško zylių giesmelės žemesnio tembro ir lėčiau giedamos. Triukšminguose miestuose gyvenančios zylės turi varžytis su žemo dažnio garsais, kuriuos skleidžia gatvių eismas. Dažnio aukštinimas didina jų giesmelių girdimumą.^[10]

Paukščių gausėjimas miestuose pritraukia ir plėšrūnus. Žinoma, kad miestuose ėmė perėti tokie plėšrūnai kaip sakalas keleivis, irgi perintys ant aukštų pastatų ir medžiojantys karvelius.^[11] Miestuose sakalai keleiviai darosi labiau naktiniai, nes medžioja vakarais, naudodami gatvių apšvietimą. Tai suteikia jiems galimybių medžioti naktį skraidančius paukščius ir net šikšnosparnius.

D.Britanijoje daugelyje miestų ir priemiesčių teritorijų gyvenančios rudosios lapės irgi rankioja maisto atliekas.^[12] Jos taip pat rankioja vabzdžius, medžioja smulkius stuburinius, pvz., žiurkes ir karvelius. Dažnai ir žmonės daržuose joms palieka maisto.

Kartais miestuose apsigyvena ir stambūs gyvūnai. Pvz., Berlyne gyvena šernai.^[13] Škotijos miestų želdiniuose vis dažniau apsigyvena stirnos. Pavyzdžiu gali būti Glazgo priemiestis Easterhouse.^[14].

Maskvoje gyvena benamių šunų populiacija. Kai kurie jų gyvena metro stotyse ir net sugeba naudotis metro traukiniais pervažiuoti iš vienos vietos į kitą.

Anksčiau artimas žmonių ir paukščių gyvenimas nekėlė problemų. Dabar nerimą ėmė kelti paukščių gripo (viruso H5N1) plitimas per migruojančius paukščius. Kai kurie mokslininkai teigia, jog nuolatinis žmonių skaičiaus didėjimas gali atvesti prie šios ligos pasaulinės pandemijos.^[15]

Nemažai gyvūnų gyvena ir namų viduje:

• Naminė pelė – smulkus graužikas, kuris specializavosi gyventi netoli žmonių, ypač pastatuose.
• Tarakonai – dažni įnamiai.
• Cukrinis žvyninukas
• Kambarinė musė

ir kt. vabzdžiai.

Miesto kanalizacijoje irgi gyvena laukiniai gyvūnai, kurių žinomiausia grupė yra žiurkės. Manchesterio gyvenamųjų namų kvartalo nuotakyne buvo aptiktas gyvenantis pabėgęs Paprastasis smauglys.^[16]

Nuotakynuose gausiai gyvena žieduotosios kirmėlės Tubifex tubifex.

Londono metropolitene ir kitų miestų metro gyvena uodai.

Daug Šiaurės Amerikos gyvūnų rūšių sėkmingai prisitaikė gyventi miesto aplinkoje, pvz., kojotai, triušiai, meškėnai, voverės, oposumai, elniai ir rudosios lapės. Tai kelia konfliktus su žmonėmis, nes šie gyvūnai, ieškodami maisto, praardo šiukšlių maišus, ėda namų gyvūnų maisto likučius, neretai suėda pačius namų augintinius, ėda sodų augalus, kasinėja vejas ir t. t.

Kartais kyla susirūpinimas, kad kojotai gali kelti grėsmę mažiems vaikams ir kad šių negalima neprižiūrimų palikti vietovėse, kur gyvena kojotai. Yra buvę žiniasklaidos pranešimų, kad buitinės ir lietaus kanalizacijos kanaluose buvo aptikta aligatorių, tačiau daugelis ekspertų mano, jog „kanalizacijos aligatoriai“ tokioje aplinkoje negali sudaryti populiacijų.

Žmonių būstuose gyvena naminės pelės, tarakonai, šimtakojai, cukriniai žvyninukai, vabzdžiai Thermobia.^[17]

Brazilijos miestų parkuose galima aptikti marmozečių.^[18]

• Mieste gyvenančios marmozetės linkusios dažniau grįžti į tas pačias nakvynės vietas nei džiunglių marmozetės.
• Miestinės marmozetės mėgsta miegoti aukštuose medžiuose, kurių žemiausios šakos yra aukštai ir kurių žievė lygi. Manoma, kad tai joms leidžia išvengti kačių.^[19]