Marina Vlady
| Marina Vlady | |
|---|---|
| Tikras vardas | Marina Catherine de Poliakoff-Baydaroff |
| Gimė | 1938 m. gegužės 10 d. Kliši, Prancūzija |
| Šalis |  Prancūzija
|
| Apdovanojimai | |
| Kanų kino festivalis (1963 m.) | |
Marina Vladi (pranc. Marina Vlady, tikrasis vardas – Marina Catherine de Poliakoff-Baydaroff ; g. 1938 m. gegužės 10 d. Kliši) – rusų kilmės prancūzų aktorė ir dainininkė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Marina gimė rusų emigrantų šeimoje. Jos tėvas buvo lakūnas Pirmajame pasauliniame kare ir, šiam pasibaigus, liko gyventi Prancūzijoje. Dar prieš karą baigęs Maskvos konservatoriją, jis tapo operos dainininku Paryžiaus ir Monte Karlo teatruose, o vėliau - dailininku. Jos motinos šeima išvyko iš Rusijos 1919 m. ir Marina ne kartą pabrėžė laikanti save ruse, o 1965 m. buvo pakviesta būti Maskvos kino festivalio žiuri nare.[1]
Jų šeimoje gimė 4 dukterys, iš kurių 3 tapo aktorėmis, o viena – televizijos režisiere.
Marina ėmė filmuotis 1949 m. 1955 m. ji susipažino su aktoriumi ir režisieriumi Robert Hossein, už kurio, būdama vos 17, tais pačiais metais ištekėjo. Jiedu susilaukė 2 sūnų, Marina nusifilmavo keliuose Roberto filmuose, o 1959 m. jo režisuotoje juostoje „Toi, le venin“ vaidino kartu su vyresniąja seserimi Odile Versois. Tais pačiais metais jų santuoka iširo.[2]
6 dešimtmetyje Marina buvo laikoma antrąja Brigitte Bardot ir savo laikotarpio sekso simboliu, jos vaidmenų amplua apėmė tiek komedijas, tiek dramas, o ją savo filmuose norėjo matyti geriausi to laikotarpio Prancūzijos ir Italijos režisieriai Jean-Luc Godard, Roger Vadim, Marco Ferreri.
Filmuose anglų kalba Marina filmavosi retai, vienas tokių – režisieriaus Orson Welles darbas „Chimes at Midnight“ (1965). 1991 m. ji nusifilmavo rusų mistiniame filme „Geriantys kraują“, kuriame taip pat vaidino Donatas Banionis.
1963-66 m. ji buvo ištekėjusi už verslininko Jean-Claude Brouillet, su kuriuo susilaukė sūnaus.
1969 m. trečiuoju Marinos vyru tapo žinomas rusų aktorius ir dainininkas Vladimiras Vysockis, tačiau jiedu dažnai gyveno skirtingose šalyse – ji Prancūzijoje, o jis – Sovietų Sąjungoje. Vysockis mirė 1980 m., būdamas 42 metų amžiaus. Marina yra parašiusi atsiminimų knygą „Vladimiras, arba Nutrūkęs skrydis“ apie judviejų gyvenimą. 2006 m. Jekaterinburge atidengtas paminklas Marinai ir Vladimirui.
1981 m. Marina ištekėjo už gydytojo Léon Schwartzenberg, kuris mirė 2003 m.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kinas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Orage d'été (1949)
- Due sorelle amano (1950)
- Pardon My French (1952)
- Dans la vie tout s'arrange (1952)
- Penne nere (1952)
- La figlia del diavolo (1952)
- Les infidèles (Le Infedeli (1953)
- Des gosses de riches (Fanciulle di lusso (1953)
- L'Âge de l'amour (L'età dell'amore (1953)
- Canzoni, canzoni, canzoni (1953)
- Marco la bagarre (Musoduro (1953)
- Avant le déluge (1954)
- Sie (1954)
- Giorni d'amore (1954)
- Les Aventures et les Amours de Casanova (1955)
- Le Crâneur (1955)
- Sophie et le crime (1955)
- Sinfonia d'amore (1955)
- Les Salauds vont en enfer (1955)
- Kerėtoja (1956)
- Pardonnez nos offenses (1956)
- Crime et châtiment (1956)
- Liberté surveillée (1958)
- Toi, le venin (1959)
- La Sentence (1959)
- La Nuit des espions (1959)
- Les Canailles (1960)
- La Princesse de Clèves (1961)
- La ragazza in vetrina (1961)
- Adorable Menteuse (1962)
- La steppa (1962)
- Climats (1962)
- Les 7 péchés capitaux (1962)
- La Cage (1963)
- Neginčijami įrodymai (1963)
- Le Meurtrier (1963)
- Una storia moderna: l'ape regina (1963)
- Dragées au poivre (1963)
- Una moglie americana (1965)
- Chimes at Midnight (1965)
- Il ladro della Gioconda (1966)
- Atout cœur à Tokyo (1966)
- Mona, l'étoile sans nom (1966)
- Deux ou trois choses que je sais d'elle (1967)
- Le Temps de vivre (1969)
- Siužetas trumpam apsakymui (1969)
- Sirokkó (1969)
- Contestazione generale (1970)
- Pour un sourire (1970)
- Sapho ou la Fureur d'aimer (1971)
- La Nuit bulgare (1972)
- Tout le monde il est beau, tout le monde il est gentil (1972)
- Le Complot (1973)
- Sept morts sur ordonnance (1975)
- Que la fête commence (1976)
- Ök ketten (1977)
- Duos sur canapé (1979)
- Il malato immaginario (1979)
- L'Œil du maître (1980)
- L'Ogre de barbarie (1981)
- Les Jeux de la comtesse Dolingen de Gratz (1981)
- Bis später, ich muss mich erschiessen (1981)
- Bordelo (1984)
- Tangos, l'exil de Gardel (1985)
- Twist again à Moscou (1986)
- Jaunojo Donžuano žygdarbiai (1986)
- Una casa in bilico (1986)
- Laughter in the Dark (1986)
- Il sapore del grano (1986)
- Splendor (1989)
- Follow Me (1989)
- Geriantys kraują (1991)
- O-Roshiya-koku suimu-dan (1992)
- Le Fils de Gascogne (1996)
- Anemos stin poli (1996)
- Jeunesse (1997)
- Nissim dit Max (2004, dokumentinis)
- Quelques jours de répit (2010)
- L'Air d'un oubli (2016, trumpametražis)
Televizija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Les Charmes de l'été (1974)
- Les Deux Berges (1978)
- Fort comme la mort (1982)
- Les Secrets de la princesse de Cadignan (1982)
- Cités à la dérive (1985)
- Kapitono Granto beieškant (1986)
- Condorcet (1989, mini serialas)
- La Montagne de diamants (1991)
- Dans un grand vent de fleurs (1996)
- Tous les papas ne font pas pipi debout (1998)
- Victoire, ou la douleur des femmes (2000)
- 3 femmes en colère (2014)
- Sam (2016, serialas)
- Tu vivras ma fille (2018)
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kanų kino festivalis – geriausia aktorė (1963)
- Auksinis gaublys (nominacija) – geriausia aktorė (1964)
- David di Donatello (nominacija) – geriausia aktorė (1989)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „4th Moscow International Film Festival (1965)“. moscowfilmfestival.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 16 January 2013. Nuoroda tikrinta 18 May 2015.
- ↑ Marina Vlady Biography at IMDb.com
