Maninkiai

Maninkiai
Gyventojų skaičius	apie 4 mln.
Populiacija šalyse	Malis, Gvinėja, Senegalas, Dramblio Kaulo Krantas
Kalba (-os)	maninkių
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	mandinkai, bambarai

Maninkiai (arba malinkiai) – etninė grupė Vakarų Afrikoje (istoriniuose Vakarų Sudano ir Senegambijos regionuose), šiuo metu gyvenanti šiaurės rytų Gvinėjoje, pietvakariniame Malyje, rytų Senegale ir šiauriniame Dramblio Kaulo Krante. Jie priskiriami didesnei mandingų tautų grupei ir yra pati gausiausia mandingų tauta.

Maninkių gyvenamas regionas istoriškai vadinamas Mandenu (pietvakariniame Malyje ir šiaurės rytų Gvinėjoje) ir yra visų mandingų protėvynė.

Maninkiai kalba giminingomis maninkių kalbomis, kurios sudaro dalį mande kalbų ir priklauso mandingų kalboms.

Terminas mandingai neretai painiojamas su panašiu terminu mandingai (didesnė kalbinė grupė, kuriai priklauso maninkiai), kas neretai sukelia problemų statistikoje.

Vakarų Sahelio regionas: Manden
Šalis	šiaurės vakarų Gvinėja, pietvakarių Malis
Tautos	maninkiai
Valstybės	Malio imperija Vasulu imperija (1725-1896)

Maninkiai yra senieji Manden regiono gyventojai, kurie nuo VIII a. patyrė kultūrinę įtaką iš Vagadu imperijos šiaurėje. Iki XIII a. jie konsolidavo valdžią, sukurdami savo valstybes.. Visų mandingų atsiradimas siejamas su Malio imperija. Jų etninė grupė konsolidavosi iki XIII a., ir maninkiai sukūrė daug vietinių valstybėlių, susijungusių į bendrą konfederaciją.

XIII a. maninkių protėviai sukūrė Malio imperiją, kuri valdė milžiniškas teritorijas Vakarų Sahelyje ir Senegambijoje. Per Malio imperijos klestėjimą XIII–XVI a. atskiros maninkių grupės išplito didžiuliame areale, asimiliuodami senąsias tautas ir duodami pradžią kitoms mandingų etninėms grupėms.

Tikroji maninkių, kaip atskiros mandingų grupės, konsolidacija vyko jau poimperiniame Malyje, kuomet Malio imperija susitraukė iki dabartinių maninkių gyvenamų teritorijų. Tai politiškai izoliavo vietos mandingus nuo kitų giminingų grupių. Nors jų valstybė buvo kontroliuojama Songajaus, Manden regionas niekada iki galo nebuvo okupuotas: maninkiai išlaikė savo valdžią, nors sostinė buvo perkelta iš Niani į Kangabą. Jų valstybė suskilo į tris dalis: šiaurinę (kontroliuojamą Kangabos), centrinę (Džoma, kontroliuojamą iš Sigiri) ir pietvakarinę (Hamana, kontroliuojamą iš Kurusa). Šių valstybių valdovai titulavosi mansa ir kariavo tarpusavyje.

1645 m. šiaurėje užaugusi Bamana imperija nukariavo šiaurinę dalį, o 1670 m. sudegino Niani. Tai sužlugdė maninkių valstybingumą ir pradėjo „tamsųjį laikotarpį“, kuris tęsėsi iki XIX a. 1870–1898 m. didelę dalį maninkių gyvenamo regiono užvaldė Vasulu imperija.

XIX a. pabaigoje maninkių gyvenamas žemes ėmė kontroliuoti Prancūzija, kuri čia suformavo Prancūzijos Vakarų Afriką. Joje buvo suformuoti administraciniai vienetai (Prancūzijos Gvinėja, Prancūzijos Sudanas, Senegalas, Dramblio Kaulo Krantas), kurie, iškovojus nepriklausomybę, padalino etnines maninkių sritis tarp keturių valstybių.

Pagrindinis straipsnis – Maninka kalbos.

Nepaisant bendros tapatybės ir įvardijimo, maninkiai kalba keliomis artimomis maninkių kalbomis (ar dialektais), pagal ką išskiriamos jų etninės sub-grupės. Tačiau tiksli klasifikacija nėra nusistovėjusi dėl nepakankamų lingvistinių tyrimų ir dėl to, kad nėra aiškių ribų tarp gausių dialektų. Ethnologue išskiriamos maninkių kalbos yra šios:

• rytų maninka (2,031,800) – gyvena šiaurės rytų Gvinėjoje;
• kita (centrinė) maninka (600,000) – gyvena pietvakariniame Malyje;
• vakarų maninka (525,300) – gyvena vakarų Malyje ir rytų Senegale (istoriniame Bambuko regione);
• sankaran maninka (77,000) – gyvena šiaurės rytų Gvinėjoje, Nigerio aukštupyje prie Siera Leonės sienos,
• konyanka maninka (167,200) – gyvena pietinėje Gvinėjoje;
• maninka-mori (450,000) – kalbų (dialektų) grupė, kuria kalbama šiauriniame Dramblio Kaulo Krante.^[1]

Maninkams labai artimi yra toliausiai į pietus nutolę manya (pietinėje Gvinėjoje) ir toliausiai į vakarus nutolę džahankiai (vakarų Gvinėjoje).

Vikiteka: Maninkiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: Diafanu (Kaarta) | Gana | Baraquri | Manden (Kenedugu, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)