Maximilian von Prittwitz
Maksimilianas fon Pritvicas | |
---|---|
Maksimilianas fon Pritvicas 1915 m. | |
Gimė | 1848 m. lapkričio 27 d. Berutuvas, Prūsijos karalystė |
Mirė | 1917 m. kovo 29 d. (68 metai) Berlynas, Vokietijos imperija |
Tautybė | vokietis |
Veikla | karininkas |
Aktyvumo metai | 1866–1914 |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Maximilian von Prittwitz |
Maksimilianas fon Pritvicas (vok. Maximilian Wilhelm Gustav Moritz von Prittwitz und Gaffron, 1848 m. lapkričio 27 d. – 1917 m. balandžio 29 d.) – vokiečių generolas, kariavęs Austrijos–Prūsijos kare, Prancūzijos–Prūsijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare.
Ankstyvoji karinė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs mokyklą Olesnicoje, Pritvicas įstojo į 3-iąjį gvardijos grenadierių pulką ir dalyvavo Austrijos–Prūsijos kare. Vėliau jis buvo paskirtas jaunesniuoju karininku į 38-ąjį fuzilierių pulką, kuriame tarnavo Prancūzijos–Prūsijos kare. Baigęs Prūsijos karo akademiją Pritvicas buvo paskirtas į 6-ąjį jėgerių batalioną. Vėliau jis ėjo įvairias pareigas generaliniame štabe, taip pat buvo paskirtas kuopos ir bataliono vadu įvairiuose pėstininkų pulkuose. 1913 m. jis buvo paskirtas generaloberstu (generolu pulkininku) ir vadovavo XVI korpusui Mece.
Pirmasis pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1914 m. rugpjūčio 2 d., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, M. Pritvicas buvo paskirtas Aštuntosios armijos vadu ir jam buvo pavesta ginti Rytų Prūsiją nuo numatyto Rusijos puolimo.[4]
Kilus rusų invazijos grėsmei, Pritvicas pasiūlė trauktis į vakarus nuo Vyslos. Tai reiškė, kad reikėjo atsisakyti Rytų Prūsijos, o tai Vokietijos generaliniam štabui buvo nepriimtina. Be to, pirmojo korpuso vadas Hermanas fon Fransua pasiskundė generaliniam štabui, kad jo viršininkas panikuoja. Generalinis štabas pritarė šiam vertinimui. 1914 m. rugpjūčio 23 d. Aštuntosios armijos vado poste Pritvicą greitai pakeitė Paulius fon Hindenburgas.[5] Hindenburgas ir Ėrichas Liudendorfas, pakeitęs štabo viršininką Georgą fon Valdersį, sunaikino dvi įsiveržusias rusų armijas Tanenbergo ir Mozūrijos ežeryno mūšiuose.
Pritvicas pasitraukė į Berlyną, kur gyveno trejus metus, kol 1917 m. mirė nuo širdies smūgio.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rangliste de Königlich Preußischen Armee, Berlin: Ernst Siegfried Mittler & Sohn, 1914, p. 45
- ↑ "Großherzogliche Orden", Hof- und Staats-Handbuch des Großherzogtum Baden, Karlsruhe, 1910, p. 189
- ↑ "Ritter-Orden: Österreichisch-kaiserlicher-Orden der Eisernen Krone", Hof- und Staatshandbuch der Österreichisch-Ungarischen Monarchie, Vienna, 1916, p. 110
- ↑ German Army Groups, 1914–1919, The Eastern Front, viewed on 2012-10-11
- ↑ Stone N. (1975) The Eastern Front 1914–1917, Hodder & Stoughton, London: 348 pp.