Mėlynasis drakonas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kinų mitologijos dievybė: Mėlynasis drakonas | |
|---|---|
 | |
| Užrašymas: | 青竜 Qīnglóng |
| Klasė: | Pasaulio globėjas |
| Globoja: | pavasarį |
| Globojama vieta: | Rytai |
| Dangaus kūnas: | 7 rytinio dangaus stotys |
Mėlynasis drakonas arba Činglongas (kin. 青竜, pinyin: Qīnglóng, jap. Seiryū, kor. Cheongryong, viet. Thanh Long) – kinų ir Rytų Azijos mitologijoje – vienas keturių pasaulio globėjų (四象 Sì Xiàng). Jam priskiriami rytai ir pavasaris. Vaizduojamas kaip liežuvį iškišęs drakonas.
Kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip ir kiti pasaulio globėjai, jis kilo iš penkių elementų filosofijos. Han dinastijoje jis tapo vienu mėgstamiausių simbolių, vaizduojamu poroje su Baltuoju tigru. Tang dinastijoje apie jį buvo sukurti mitai, kurie teigė, kad Mėlynasis drakonas – VII a. istorinių asmenybių Luo Cheng (羅成) ar He Suwen įsikūnijimas.
Simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicinėje kosmologijoje ir fengšui Mėlynąjį drakoną dažnai simbolizuoja tekantis vanduo, todėl statant miestus ar kuriant ankstyvuosius sodus buvo stengiamasi, kad rytų pusėje būtų upė ar upeliukas. Pavyzdžiui, tokiu principu buvo kuriamas Kiotas.
Kinų astronomijoje Mėlynasis drakonas globoja 7 „stotis“ rytiniame dangaus skliaute. Tai yra: Ragas (角 Jiăo), Kaklas (亢 Kàng), Di (氐 Dĭ), Kambarys (房 Fáng), Širdis (心 Xīn), Uodega (尾 Wěi), Krepšys (箕 Jī).
Vėlesniais laikais Mėlynasis drakonas tapo ir Rytų jūros globėju, vienu iš keturių longvangų. Jis aptinkamas XVI a. romanuose ir turi vardą Ao Guang (敖廣 Ào Guǎng).
| |||||||||||||||||||||||||||||
