[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Lietuvos estradinė muzika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos estradinė muzika (pranc. estrade – pakyla) – sovietmečio popmuzikos pavadinimas.[1]

Mėgdžiojo vakarietiškų restoranų, kavinių, kabaretų muzikines madas.

Ištakos – tarpukario Lietuva ir stalinizmo laikotarpis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukario Lietuvoje žinomais dainininkais buvo Danielius Dolskis, vėliau Antanas Šabaniauskas. Dar dainuodavo Sipavičius, Orantas, Dambrauskaitė, Dvarionas, Graužinis.[reikalingas šaltinis] Estradinė muzika plito plokštelių gramofonams ir patefonams įrašais bei per radiofono transliacijas. Antrojo pasaulinio karo metais dainavimu fronte Raudonos armijos kariams pagarsėjo Romanas Marijošius, sovietmečiu buvęs žinomu lengvosios muzikos atlikėju.[reikalingas šaltinis]

Naujoji „atšilimo laikotarpio“ banga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naują postūmį estradinei muzikai davė Lietuvos televizijos susikūrimas, Vakarų muzikos kūryba ir sklaida radijuje bei vinilo plokštelėmis ir magnetofono juostų įrašais, taip pat ir permainos SSRS politinėje sistemoje – komunistų partijos vado Nikitos Chruščiovo „atšilimo“ ir glaudesnių ryšių su Vakarais užmezgimo laikmetis. Lietuvą pasiekė Vakaruose populiarių grupių mada. LSSR filharmonijoje sukurtas Lietuvos estradinis orkestras. 1966 m. iš jo išsirutuliojo ansamblis „Estradinės melodijos“, pritraukęs geriausius solistus. Jis konkuravo su 1972–2018 m. egzistavusia „Nerija“.[2]

1968 m. įsteigtas konkursas „Vilniaus bokštai“ išpopuliarino pirmąją nugalėtoją Janiną Miščiukaitę bei Stasį Povilaitį, brolius Frankonius, Laimį Vilkončių, Eugenijų Ivanauską, Oną Valiukevičiūtę ir kitus dainininkus, kompozitorius. Žinomi estradinės muzikos autoriai buvo Benjaminas Gorbulskis, Teisutis Makačinas, Mikas Vaitkevičius, Mindaugas Tamošiūnas, Algimantas Raudonikis, Mikalojus Novikas, Vygandas Telksnys. Jų ir kitų autorių dainas ir balades dainavo Danutė Neimontaitė, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Janina Miščiukaitė, Stasė Laurinaitytė, Svetlana Bagdonaitė, Lilijana Ablėnaitė, Violeta Rakauskaitė, Dalia Kubiliūtė, Viktoras Malinauskas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Laima Žemaitytė, Aleksas Lemanas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Mikas Suraučius, Rūta Morozovaitė, Birutė Dambrauskaitė, Žiedūnė Meškauskaitė, Benediktas Gadeikis ir kt.

Dažniausiai mokymo įstaigose, lygiagrečiai kūrėsi alternatyvios, jaunimo grupės, kurios sekė „The Beatles“, Lenkijos muzikinių grupių mada ir buvo tam tikra priešinimosi totalinei sistemai apraiška. Jos kritikuotos už vakarietišką stilių ir jo propagavimą. Žymiausios jų: „Gintarėliai“, „Aitvarai“, „Kertukai“, „Gėlių vaikai“, „Oktava“, „Žėrutis“, „Hiperbolė“, „Rondo“, „Foje“, „Bix“, „Antis“. Iškilo originalaus braižo atlikėjas bardas Vytautas Kernagis, sukūręs estrados teatro-kabareto trupę. Jo kūryba išjudino dainuojamosios poezijos žanrą, kurio žinomais dainininkais buvo Romas Lileikis, Ilona Papečkytė, Domantas Razauskas.

Atgimimas ir Nepriklausomybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atgimimas iškėlė patriotinių dainų madą: Rolandą Paulauską („Pabudome ir kelkimės“), Arvydą Vilčinską („Palaimink, Dieve mus – Lietuvos vaikus“), Euriką Masytę („Laisvė“), Marijoną Mikutavičių („Trys milijonai“). Prasidėjo Lietuviško roko šventės, „Roko maršai“ per Lietuvą. Panašiai madą sekė Baltijos respublikos – Baltijos kelio himnu tapo „Bunda jau Baltija“. Susikūrė ir folklorą bei lengvosios muzikos elementus apjungę grupės „Atalyja“, „Žalvarinis“. Atsirado funk stiliaus atlikėjų: grupės „Saulės kliošas“, „Bitės“, „InCulto“.

Lietuvai perėjus į rinkos ekonomiką, komercializuota ir popmuzika. Lietuvos dainininkai dalyvauja „Eurovizijoje“. Pirmasis jos dalyvis – Ovidijus Vyšniauskas. Geriausias pasirodymas – „LT United“ daina „We are the winners“ (6 vieta)

  • Mūza su mikrofonu: lietuvių tarybinė estradinė muzika / Liudas Šaltenis. – Vilnius: Mintis, 1983. – 97 p.: iliustr.
  • Dovanoju Tau dainą: populiariausios lietuviškos estradinės dainos / Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė. – Kaunas: Dajalita, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9955-576-33-2
  • Lietuvos nacionalinės filharmonijos vokaliniai instrumentiniai ansambliai: „Nemuno žiburiai“, „Estradinės melodijos“, „Vilniaus aidai“ ir „Nerija“: repertuaras ir bibliografijos rodyklės / Kęstutis Kvaraciejus. – Alytus: Tartenio spaustuvė, 2007. – 92 p. – ISBN 978-9955-9862-5-6
  • Lietuvos rokas: ištakos ir raida / Mindaugas Peleckis. – Vilnius: Mintis, 2011. – 603 p.: iliustr. – ISBN 978-5-417-01030-9
  • Lietuvos roko pionieriai / Rokas Radzevičius. – Vilnius: Vaga, 2012. – 462 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02288-5