Lietuvos ežerai

Didžiausias Žemaitijoje – Platelių ežeras

Lietuvoje yra maždaug 2600–2800 natūralių ežerų plotu didesnių nei 0,5 ha (LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastras^[1] nurodo 2610, LR ežerų klasifikatorius^[2] – 2790). Jų bendras plotas – 880 km².^[3] Šalyje taip pat yra virš 3100 mažesnių (0,05–0,5 ha ploto) natūralios kilmės ežerėlių^[4], tačiau bendras jų paviršiaus plotas tesudaro 5,34 km². Dalį mažųjų ežerų sudaro senvaginės bei karstinės kilmės vandens telkiniai, kurių skaičius nuolat kinta, todėl tiksliai įvertinti jų skaičiaus neįmanoma.^[5] Visi ežerai užima apie 1,37 proc. Lietuvos teritorijos ploto. Be to, šalyje yra apie 1100 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 0,5 ha^[1].

Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (<0,5 %) ir Pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.

Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija mažai vingiuota, 28 % – vidutiniškai vingiuota, 17,5 % – labai vingiuota, 6,5 % nevingiuota.

Pagal pratakumą ežerai skirstomi į:

pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) – Lietuvoje tokių 870
vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300
nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių 80
akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) – visi likę ežerai (dauguma)

Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 – 2, 40 – 3 ir 40 – daugiau nei 3 intakus.

Pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.

Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų – elodėjos, maurabragiai, dumbliai.

Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija >120 mg/l, rūgštingumas 6,5–9,2 pH, hidrokarbonatų >80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų.^[6]

Didžiausi ežerai

Trisdešimt didžiausių Lietuvos ežerų:^[7]

Ežeras	Plotas, ha	Gylis, m
Drūkšiai	4479,0	33,3
Dysnai	2439,4	6,0
Dusia	2334,2	32,4
Sartai	1331,6	21,9
Luodis	1320,0	18,4
Metelys	1290,0	15,0
Avilys	1258,0	13,5
Platelių ežeras	1200,3	46,0
Rėkyvos ežeras	1180,0	4,8
Alaušas	1054,0	42,0
Lūkstas	991,0	17,0
Asveja	978,2	50,2
Rubikiai	976,9	16,1
Žuvintas	941,0	2,5
Daugai	899,5	42,5
Kretuonas	861,0	10,9
Stirniai	855,4	35,1
Veisiejis	765,2	33,8
Čičirys	715	39,2
Dringis	713,1	24,0
Baltieji Lakajai	699,8	45,0
Obelija	575,0	7,6
Vištytis	543,7 (1783)	54,0
Tauragnas	503,3	62,5
Juodieji Lakajai	495,0	32,8
Žeimenys	436,3	23,5
Baluošas	425,9	33,7
Lūšiai	390,9	37,0
Galvė	361,1	46,7
Asalnai	335,0	33,0

4226,6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.

Vištyčio ežeras yra 1783 ha ploto ir būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik mažesnė jo 543,7 ha ploto dalis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.

Giliausi ežerai

Tauragnas – 62,5 m
Malkėstaitis – 57 m
Vištytis – 54 m
Asveja – 50,2 m
Galstas – 50,1 m
Platelių ežeras – 46,6 m
Gavys 56 m
Verniejus 52,2 m

Ilgiausi ežerai

Asveja – 29,7 km
Aisetas – 16,1 km
Sartai – 14,8 km

Ežerai savivaldybėse

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action^{[neveikianti nuoroda]}
↑ „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“. 2003 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 130. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
↑ Statistikos departamentas Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
↑ Kęstutis Kilkus, Edvinas Stonevičius. 2011. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla|http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/Lietuvos_vandenu_geografija.pdf^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Gintaras Valiuškevičius. 2007. Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
↑ Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527
↑ Lietuvos ežerai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Nuorodos

LR aplinkos ministro įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo

[:0-1] 1,0 ^1,1 https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action^{[neveikianti nuoroda]}

[2] „Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo“. 2003 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 130. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[3] Statistikos departamentas Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.

[4] Kęstutis Kilkus, Edvinas Stonevičius. 2011. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla|http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/Lietuvos_vandenu_geografija.pdf^{[neveikianti nuoroda]}

[5] Gintaras Valiuškevičius. 2007. Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

[6] Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527

[7] Lietuvos ežerai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]