Langedokas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzijos istorinė provincija: Languedoc
Šalis	Langedokas-Rusijonas
Vėliava
Tautos
Kalba	oksitanų kalba
Laikotarpis	IX a.-1271 m.
Valstybės	Tulūzos grafystė
Miestai	Tulūza

Langedokas (pranc. Languedoc) – istorinis ir kultūrinis regionas pietinėje Prancūzijoje, Langedoko-Rusijono dalis. Apima Hero, Garo, Ardešo departamentus ir dalį Aukštosios Luaros, Lozero, Tarno, Tarno ir Garonos, Aukštosios Garonos ir Arježo departamentų.

Langedokas pasižymi specifine kultūra, o jo pavadinimą lėmė tai, kad prancūziškąjį „taip“ (oui) jie taria oc (pranc. langue – „kalba“). Nuo XIII amžiaus Langedoku vadinamas regionas, kuriame kalbama oksitanų kalba.

Ž • A • R Prancūzijos istorinės provincijos Prijungtos vienijant Prancūziją Angumua (1514) · Anžu (1482) · Bery (1101) · Božolė · Bretanė (1532) · Burbonė (1527) · Burgundija (1477) · Dofinė (1349) · Forė · Gaskonė (1453) · Gijenė (1453) · Il de Fransas · Langedokas (1271) · Limuzenas (1589) · Lionė (1313) · Menas (1584) · Maršė (1527) · Nivernė (1539) · Normandija (1204) · Onisas (1371) · Orleanė · Overnė (1457) · Pikardija (1482) · Peršė · Provansas (1482) · Puatu (1416) · Sentonžas (1371) · Šampanė (1361) · Turenas (1584) · Žemutinė Navara Prijungtos XVII-XVIII a. Artua (1659) · Bearnas (1620) · Elzasas (1648) · Flandrija (1668) · Franš Komtė (1678) · Fua (1607) · Korsika (1768) · Lotaringija (1766) · Rusijonas (1659) · Trys vyskupijos (1648) Prijungtos po Prancūzijos revoliucijos Miulūzas (1798)  · Monbeljaras (1793) · Nica (1860) · Nivernė (1789) · Savoja (1860) · Venesenas (1791)