[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Laivo savininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laivo savininkasfizinis arba juridinis asmuo, eksploatuojantis laivą nepriklausomai nuo to ar tas laivas jam priklauso nuosavybės teise, ar yra jo valdomas pagal įstatymus arba sutartį.

Seniau laivo savininku buvo vadinamas asmuo, savo lėšomis ginklavęs ir savo lėšomis nuomojęs laivą arba kaperio savininkas ir vadas.[1]

Laivo savininkas imasi atitinkamų priemonių, kad jo laivas atitiktų jūrinę laivybą reguliojančiais valstybės lankomų užsienio šalių įstatymus ir taisykles, bei imasi kitų priemonių, kurių gali prireikti, kad būtų vykdomos tarptautinių dokumentų nuostatos, skirtos žmogaus gyvybės išsaugojimui jūroje, bei apsaugai nuo žalos aplinkai ir turtui.

Laivo savininkas privalo:

  • Laivo savininkas privalo kiekvieną savo laivą komplektuoti į įgulą pagal valstybės įstatymą, reglamentojantį jūrininkų kvalifikacijos laipsnį atitinkančias pareigas, laivo įgulos minimalų skaičių, sveikatos būklę.
  • Laivo savininkas privalo savo laivą aprūpinti:
    • žmonių gelbėjimo jūroje priešgaisrine, avarine, kovos su jūrinės aplinkos teršimo įranga ir inventoriumi
    • medicinine įranga ir medikamentais, pagal laive taikomus valstybinius reikalavimus
    • tarptautinėmis konvencijomis, su paskutinėmis pataisomis; tarptautiniais jūrų organizacijų rezolicijų kodeksais; nacionaliniu įstatymu; taisyklėmis; instrukcijomis; rekomendojančiais jūrinės laivybos reguliavimo srityje tekstais
    • rekalingais būsimojo plaukiojimo jūrlapiais; locijomis; švyturių ir žiburių aprašymais ir kt. navigacijos priemonėmis.

Laivo savininkas atsako:

  • laivo ir jo įrenginių atitikimą
  • klasifikacinių bendrovių, išdavusių laivo dokumentus reikalavimus ir jų vygdymą

Laivo savininkas atvykęs į laivą neturi įgaliojimų apriboti kapitono, kaip už laivą atsakantį asmenį ir iškelti save jo aukščiau.

  1. Z. Grabowski, J. Wójcicki (1967). 1000 słów i morzu i okręcie. Wydanie II – zmienione i poprawione (lenkų). Warszawa: Wydawnictwo MON. p. 11.