Ostrolenkos apskritis
| Ostrolenkos apskritis lenk. powiat ostrołęcki | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
|
| Administracinis centras | Ostrolenka |
| Gyventojų | 84 185 |
| Plotas | 2 099,32 km² |
| Tankumas | 40 žm./km² |
| Teritorijos kodas | WOS |
| Tinklalapis | www.powiat.ostroleka.pl/ |
Ostrolenkos apskritis (lenk. Powiat ostrołęcki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Ostrolenkos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Pišo apskritimi, rytuose su Kolno ir Lomžos, pietryčiuose su Mazovijos Ostruvo, pietuose su Viškuvo, pietvakariuose su Mazovijos Makuvo, vakaruose su Pšasnyšo ir šiaurės vakaruose su Ščytno apskritimi bei apskričiai nepriklausančiu Ostrolenkos miestu. Apskrityje yra 11 valsčių.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 11 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Kadzidlo valsčius | kaimo | 258,9 | 11 030 | Kadzidlas |
| Mišineco valsčius | miesto-kaimo | 228,6 | 10 182 | Mišinecas |
| Olševo Borkų valsčius | kaimo | 195,8 | 9 505 | Olševo Borkai |
| Žekuno valsčius | kaimo | 135,5 | 9 080 | Žekunas |
| Govorovo valsčius | kaimo | 218,9 | 8 756 | Govorovas |
| Lelio valsčius | kaimo | 197,0 | 8 364 | Lelis |
| Lisės valsčius | kaimo | 246,5 | 7 908 | Lisė |
| Baranovo valsčius | kaimo | 198,2 | 6 754 | Baranovas |
| Červino valsčius | kaimo | 171,1 | 5 265 | Červinas |
| Trošino valsčius | kaimo | 156,3 | 4 880 | Trošinas |
| Čarnios valsčius | kaimo | 92,5 | 2 620 | Čarnia |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. dabartinės apskrities šiaurinėse žemėse, į šiaurę nuo Narevo upės, gyveno baltų gentis galindai.[1] XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Plocko departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Plocko departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Plocko vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Ostrolenkos vaivadijai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 84 185 | 100% | 41 365 | 49,1% | 42 820 | 50,9% |
| Miestai | 3 046 | 100% | 1 542 | 50,6% | 1 504 | 49,4% |
| Kaimai | 81 139 | 100% | 39 823 | 49,1% | 41 316 | 50,9% |
