Oromai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Oromo | |
|---|---|
 Oromų merginos tautiniais rūbais
| |
| Gyventojų skaičius | virš 25 mln. |
| Populiacija šalyse | Etiopija, Kenija |
| Kalba (-os) | oromo |
| Religijos | islamas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | sidama, somaliai, agavai |
Oromo arba gala yra tauta, gyvenanti pietų Etiopijoje ir šiaurės Kenijoje. Oromo kalba priklauso kušitų kalbų šeimai. Tai – didžiausia tauta Etiopijoje, sudaranti 34,49 % jos gyventojų skaičiaus.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oromo yra paplitę visame Afrikos rago regione nuo istorinio Tigrajaus regiono šiaurėje iki Kenijos pietuose. Dauguma jų koncentruojasi Etiopijos Oromijos regione.
Nuo senovės oromo būdinga gaada sistema, pagal kurią žmogaus gyvenimas dalijamas į aštuonerių metų ciklus. Tai lėmė ir tradicinė visuomenės organizaciją, pagal kurią oromo bendruomenės kas 8 metus rinkdavosi į visuotinį susirinkimą gumi gayo, kurio metu buvo nustatomi įstatymai ateinantiems aštuoneriems metams ir išrenkamas vyresnysis abba gada.
Iš Etiopijos oromo 44,3 % yra musulmonai, 41,3 % – Etiopijos krikščionys, 8,6 % protestantai, 4,2 % laikosi tradicinės oromų religijos.
Subgrupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oromo dalijami į dvi dideles grupes, kurios savo ruožtu skirstomos į daugybes šakų:
- Borana:
- Velega oromo – gyvena istoriniame Velegos regione;
- Mača oromo – gyvena Velegos regiono pietuose, iš karto į šiaurę nuo Gibės regiono;
- Tulama oromo – gyvena Ševos regione;
- Borana – Gharri oromo – viena piečiausių oromo grupių, gyvenanti Etiopijos piečiausioje dalyje ir Kenijoje bei Somalyje;
- Gudži oromo gyvena Borana-Gharri oromo kaimynystėje;
- Gabra oromo – gyvena šiaurės Kenijoje.
- Barento:
- Valo oromo – gyvena istoriniame Valo regione (dabartinio Amharų regiono rytuose). Jiems priklauso ir raja oromo bei džedžiu oromo giminės.
- Ittu oromo – gyvena į rytus nuo Avašo upės iki Dirė Davos;
- Karraju oromo – gyvena Ševos regiono rytinėje dalyje;
- Anija oromo – gyvena į pietus nuo ittu oromo, į vakarus nuo Erero upės;
- Afran kallo – sudaryta iš daugybės pošakių, gyvena istoriniame Adalio regione
- Arsi oromo – gyvena Balės istoriniame regione
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oromo yra kilę iš dabartinės Etiopijos piečiausių teritorijų, kur iki XVI a. jie gyveno kaip klajokliai. XVI a. Krikščionių – musulmonų karams Etiopijoje nusilpninus tiek Etiopijos imperiją, tiek Adalio sultonatą, oromo, pasinaudoję proga, pradėjo savo migracijas į šiaurę, kurių metu kūrėsi derlingose žemėse, nukariaudami ir išstumdami aukštesnio kultūrinio lygio vietos gyventojus. Migracijų metu jie apgyvendino istorinius regionus Ševą, Velegą, Volo, Balę, Davaro ir dalinai Adalį. Migracijų metu susiformavo daugybė atskirų jų etninių subgrupių.
Migracijų metu oromo perėmė vietos tautų religijas ir kultūrą, įsitraukdami į Etiopijos civilizaciją. Gibės regione jie perėmė vietinių tautų praktiką ir suformavo daug savo valstybių. Ševos regione jie visiškai susimaišė su amharais, perimdami jų papročius ir kalbą, nors rasė yra oromo.
Valo regione susiformavusi oromo aristokratija įsitraukė į Etiopijos politinį gyveną, susiformavo diduomenė, kuri neretai leisdavo savo dukteris už imperatorių. Zemene mesafint laikotarpiu iškilo oromo kilmės Džedžu giminė, kurie netiesiogiai dominavo valdžioje kaip imperatorių regentai ir sprendė šalies likimą.
Vienas žymiausių oromo buvo Ras Gobena (iš Ševos regiono), kuris imperatoriaus Meneliko II laikais padėjo užkariauti didžiules teritorijas, kurios buvo prijungtos prie Etiopijos imperijos. Jis laikomas vienu šiuolaikinės Etiopijos kūrėjų.
| |||||||||||||||||||
| |||||||||||
