Orbita

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Orbita (lot. orbita 'ratas') – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas. Didžiųjų astronominių kūnų orbitos panašios į apskritimą, tačiau mažesnieji (tokie kaip asteroidas) gali turėti labai ištęstas, elipsės formos orbitas.

Kosminėje erdvėje visi dangaus kūnai juda aplink kitą, didesnės masės objektą, kuris veikia mažesnius objektus traukos jėga. Tas judėjimo kelias ir vadinamas orbita.

Saulės sistemos planetos ir kiti smulkesni kūnai skrieja aplink Saulę veikiami gravitacijos lauko (gravitacijos dėsnį pirmas suformulavo ir apibrėžė anglų fizikos ir astronomas Izaokas Niutonas XVII amžiuje).

Kūnai, tarpusavio traukos veikiami, gali judėti vienas kito atžvilgiu įvairiais kūgio pjūviais – apskritimu, elipse, parabole arba hiperbole. Orbitos formą charakterizuoja jos ekscentricitetas.

Planetų skriejimo orbitos yra elipsės, artimos apskritimams, kurių viename židinyje yra Saulė. Tą pirmasis įrodė vokiečių astronomas J. Kepleris, todėl planetų skriejimo orbitomis dėsnis dar vadinamas Pirmuoju Keplerio dėsniu.

Orbitos periodas yra laikas, per kurį dangaus kūnas apsisuka aplink kitą objektą. Pavyzdžiui, Žemės orbitos periodas yra vieneri metai: 365,25 dienos (Dėl papildomų „0.25“ dienų kas keturis metus atsiranda keliamieji metai).

Mėnulis aplink Žemę apsisuka aplink savo ašį ir aplink Žemę per 27 dienas (29,53 dienas žiūrint iš Žemės). Dėl šios priežasties tik viena Mėnulio pusė yra atsukta į Žemę, o „tamsioji Mėnulio pusė“ (vadinama tamsia, nes yra nematoma iš Žemės, nors visos Mėnulio pusės gauną vienodą kiekį šviesos) - nusukta. Vieneri Mėnulio metai ir viena Mėnulio diena trunka tiek pat laiko.