Jazilikaja
40°01′30″ š. pl. 34°37′58″ r. ilg. / 40.02500°š. pl. 34.63278°r. ilg.
Jazilikaja (turk. Yazılıkaya 'išraižyta uola') – hetitų imperijos šventovė esanti prie istorinės hetitų sostinės Hatušo, Turkijoje.
1838 m. Jazilikają atrado prancūzų mokslininkas Š. Teskje. Sienų raštai buvo iššifruoti ir perskaityti prancūzų mokslininko E. Laroše 1952 – 1969 m. (pranc. Emmanuel Laroche). Seniausi komplekso dalys ir keramikos pavyzdžiai, atrasti archeologinių kasinėjimų metų, datuojami XV a. pr. m. e.
Archeologų nuomone, šventovė pradėjo funkcionuoti XV a. pr. m. e., o uoloje apie šimtą išraižytų reljefų su įvairiomis figūromis, kurios šiai šventovei davė pavadinimą turk. Jazilikaja 'akmuo su užrašu', atsirado ne anksčiau XII a. pr. m. e. Panašiai tuo metu buvo pastatyti vartai ir šventovės pastatas iš kurios dabar liko tik pamatas. Šventovė hetitų laikais buvo keletą kartų perstatyta.
Šventovė susideda iš dviejų uolos patalpų: Didžiosios galerijos ir Mažosios galerijos, tokių pat kaip ir šventovė Hatuše. Vakarinėje didžiosios galerijos sienoje yra iškalti bareljefai, vaizduojantys vyriškus dievus, o priešingoje sienoje – moteriškus. Bet ši diferenciacija nėra absoliučiai išlaikyta: tarp vyriškų dievų yra trys deivės, o tarp deivių – vienas dievas. Dievai aprengti trumpais chitonais su diržais ir batais su kulniukais. Kai kurie pavaizduoti išlenktais pečiais. Deivės aprengtos ilgais sijonais su cilindro pavidalo galvos apdangalais.
Vakarinėje sienoje pavaizduoti pagrindiniai dievai: kalnų dievai, virš kurių oro dievas Tešubas, jo žmona deivė Hepatė, o už jų Šaruma ir dvigalvis erelis. Daugelis pavaizduotų dievų turi aprašus hetitų (luvių) hieroglifais.
Ant rytinės sienos yra siužetas skirtas karaliui Tudhalijui IV. Chronologiškai šis atvaizdas susijęs su šia unikalia šventove. Jos statyba buvo pradėta karaliaus Hatušilio III ir jo žmonos karalienės Pudu-Hepos.
Mažojoje galerijoje išlikę bareljefai yra gerai išsilaikę. Į šią galerija yra atskiras įėjimas ir jį saugo sfinksai. Archeologai mano, kad ši galerija tiesiogiai skirta Tudhalijaus II arba Tudhalijaus III kultui, bet yra pagrindas manyti, kad ir gyvam Tudhalijaus IV asmens kultui. Jo atvaizdas yra pavaizduotas abejose galerijose, o mažojoje net du kartus. Būtent čia galima pamatyti pavaizduotą sceną, kur karalius apglėbtas dievo Šarruma, kaip globos ir apsaugos ženklas.
Uoloje yra iškaltos trys nišos, kurios tikriausiai tarnavo karaliaus šeimos daiktams laikyti arba čia buvo laikomos mirusių artimųjų urnos.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jaziliskaja ir Hatušas Archyvuota kopija 2008-04-29 iš Wayback Machine projekto. Ofciali Vokietijos Archeologijos Instituto svetainė
- Jaziliskaja