Irena Gintautienė
| Irena Gintautienė-Adomavičiūtė | |
|---|---|
| Gimė | 1925 m. vasario 18 d. Berlyne |
| Veikla | Lietuvos baleto artistė, choreografė. |
Irena Gintautienė-Adomavičiūtė (g. 1925 m. vasario 18 d. Berlyne) – Lietuvos baleto artistė, choreografė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1940 m. Kaune baigė Lietuvos operos teatro baleto studiją, Valstybės teatro solistė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1944-1945 m. šoko trupėje „Tėvynės garsai“, 1946-1949 m. įvairiuose teatruose, karo pabėgėlių stovyklose. 1949 m. išvyko į JAV (Kaseivilis, Ilinojaus valstija). 1951-1960 m. „Cosmopolitan Opera Saint Louise“ (Misūrio valstija) baleto solistė (sceninis vardas Irene Gintautas). 1960 m. įkūrė klasikinio baleto mokyklą, kurioje pastatė kelis baletus.1970-1986 m. tautinių šokių grupės vadovė. Nuo 1974 m. baleto trupės „Community Civic“ vadovė. 1982 m. dėstė baleto mokykloje „Webster Griwes“. Sukūrė daugiau kaip 200 baleto spektaklių.[1]
Pastatymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Piotras Čaikovskis. Spragtukas, 1968 m., Miegančioji gražuolė, 1969 m.
- Gintaro rūmai, 1971 m., pagal J. Gruodžio baletą „Jūratė ir Kastytis“
- Ledo mergaitė, 1983 m., pagal E. Griego muziką
- Meilės rapsodija, 1984 m., pagal F. Listo muziką
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jūratė Terleckaitė. Irena Gintautienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 688 psl.