Ibn al Haitamas
| Ibn al Haitamas | |
|---|---|
| |
| XVII a. Johaneso Hevelijaus veikalo Selenographia piešinys, vaizduojantis Alhaseną | |
| Visas vardas | Abu Ali al Chasanas ibn al Chasanas ibn al Haitamas |
| Gimė | 965 m. Basra, Bujidų valstybė |
| Mirė | 1040 m. (~75 metai) Kairas, Fatimidų kalifatas |
| Veikla | matematikas, astronomas, fizikas |
| Sritis | optika, fizika |
Ibn al Haitamas arba Ibn al Haisamas, pilnas vardas Abu Ali al Chasanas ibn al Chasanas ibn al Haitamas (arab. أبو علي، الحسن بن الحسن بن الهيثم = Abū ʿAlī al-Ḥasan ibn al-Ḥasan ibn al-Haytham, ~965 – ~1040 m.), europietiškuose šaltiniuose minimas kaip Alhasenas (lot. Alhazen) – senovės arabų mokslininkas, matematikas, astronomas, daugiausia prisidėjęs tyrinėjant optiką.[1][2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Basroje (dabartinis Irakas). Pasak istoriko Ibn al Kifčio, Ibn al Haitamą į Egiptą pasikvietė „pakvaišęs kalifas“ al Hakimas, kad mokslininkas pagrįstų savo teiginį, jog galįs valdyti Nilo tėkmę. Ibn al Haitamas nukeliavęs iki pat pietinių Egipto sienų ir pamatęs, kad užtvankos ant Nilo pastatyti nesugebės. Pabūgęs dėl kalifo bausmės, jis apsimetė pamišusiu ir iki pat kalifo mirties gyveno neišeidamas iš namų. Pasak istoriko, Ibn al Haitamas vertęsis daugiausia rankraščių perrašinėjimu.[1]
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nėra sutariama, kiek ir kokių veikalų Ibn al Haitamas parašė per savo gyvenimą. Dalis tyrinėtojų mano, kad buvę du Ibn al Haitamai – al Chasanas ibn al Chasanas – matematikas, rašęs apie optiką, ir Muchamadas ibn al Chasanas – astronomas ir filosofas, parašęs autobiografiją ir išvardinęs savo veikalus.[1]
Ibn al Haitamas parašė du traktatus apie Euklido „Pradmenis“ – „Euklido elementų problemų spendimai“ (Ḥall shukūk fī Kitāb Uqlīdis) ir „Komentaras apie Euklido elementų prielaidas“ ( Sharḥ muṣādarāt Kitāb Uqlīdis). Jame autorius aptaria Euklido teorijas ir pasiūlo joms naujus sprendimus. Žymiausias al Haitamo astronominis veikalas – „Apie pasaulio sąrangą“ (Hayʾat al-ʿālam). Jame pateikiama, kaip Ptolemėjaus „Almagestą“ galima suprasti to meto gamtos filosofijos šviesoje. Žymiausias Ibn al Haitamo veikalas – „Optikos knyga“ (Kitāb al-manāẓir). Joje, remdamasis Ptolemėjaus „Optika“, Ibn al Haitamas pritaria, kad vaizdas atsiranda šviesai atsispindėjus nuo objektų ir pakliuvus į akis. Veikale suformuoti atsispindėjimo dėsniai, pateikiami eksperimentai keičiant šviesos kritimo kampus bei įtraukiant nuokrypius. Refrakcija apibūdinama kaip šviesos išsikraipymas judant per skirtingo tankio terpes. Mokslininkas taip pat aptarė Mėnulio šviesos, vaivorykštės, halo susidarymo principus, šviesos prigimtį.[1]
Ibn al Haitamo „Optikos knyga“ Rytuose išgarsėjo tik po to, kai XIV a. pr. matematikas Kamalas al Din Abul Chasanas Muchamadas ibn al Chasanas al Farisis parašė jai komentarą. Vakaruose ji išversta anksčiau, apie XIII a. pr., anoniminio autoriaus. Veikalas padarė įtaką Rodžeriui Beikonui, Johanesui Kepleriui. Taip pat parengta keletas lotyniškų „Pasaulio sąrangos“ vertimų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Ibn al-Haytham. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Ибн_аль-Хайсам,Большая советская энциклопедия, T. IX (Евклид—Ибсен). – Москва: Советская энциклопедия, 1972