Kanešas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kanešas
Neša
Kiultepės prekyvietės liekanos
Kanešas
Koordinatės	38°51′0″ š. pl. 35°38′0″ r. ilg. / 38.85000°š. pl. 35.63333°r. ilg. / 38.85000; 35.63333
Vieta	Turkija, Kaiserio ilas
Regionas	Mažoji Azija
Istorija
Pastatytas	3 tūkstantmetis pr. m. e.
Laikotarpis	bronzos amžius
Tauta	hetitai, hatai, huritai, asirai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1925 m.
Tirtas	nuo 1948 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Kanešas (het. Kaneš, Anisa, Neša ) arba Kiultepė (turk. Kültepe) – archeologinė vietovė vidurio Turkijoje, Kaiserio ile, 20 km į šiaurės rytus nuo Kaiserio. Sudaro senovinis telas, kuriame gyvavo hetitų miestas.

Kanešas buvo nuolatos gyvenamas nuo eneolito iki pat romėnų laikų. Tai buvo svarbus hatų/hetitų/huritų miestas, turėjęs didelį prekybinį kvartalą (qarum). Kaneše rasti seniausi įrašai hetitų kalba, kurie savo ruožtu yra seniausi žinomi indoeuropietiški įrašai (datuojami ~XX a. pr. m. e.). Hetitai savo kalbą vadino nešili, t. y. „Nešos kalba“.

Calpuvos karalius Uhna užkariavo Kanešą ir išnešė jo stabą. Vėliau miestą užėmė Kusaros karalius Pithanas (~XVII a. pr. m. e.). Kanešiečiai sukilo prieš jo sūnų Anitą, bet šis numalšino sukilimą ir į Kanešą pernešė savo sostinę. Tada jis užkariavo Calpuvą, nugalėjo jos karalių Huziją, ir sugrąžino stabą. Vėliau Anitos palikuonys perkėlė sostinę į Hatušą ir pradėjo hetitų karališkąją liniją.

1925 m. Bedřich Hrozný Kiultepės vietovėje rado apie 1000 hetitiškų dantiraščių, o detalūs kasinėjimai pradėti nuo 1948 m. (vad. Tahsin Özgüç). Ankstyviausiame sluoksnyje rašto paminklų nerasta, jie atsiranda maždaug nuo XX–XIX a. pr. m. e. Iš to laikotarpio rasta ir Ešnunos miesto valdovo Naram Sueno bulė. Rasta įvairių keramikos dirbinių, daug jų zoomorfinio pavidalo. XVIII a. pr. m. e. Kanešas patyrė sugriovimų, bet vėliau jo prekybinė reikšmė vėl sugrįžo. Tuo laikotarpiu miesto prekyba buvo pavaldi Asirijos karaliui Išme Daganui I. Tada miestas sunaikintas ugnies (galimai susiję su Ašūro žlugimu), o vėliausiame lygmenyje dominuoja jau vien hetitiška kultūra.

Iki šių laikų Kaneše rasta ~20 tūkst. įvairių dantiraščių lentelių.