Kalikstas Kasakauskis

Kalikstas Kasakauskis
Kosakovskiai
Kosakovskių herbas Ślepowron (Juodvarnis)
Gimė	1792 m. Didkiemis, dab. Šilalės raj.
Mirė	1866 m. birželio 6 d. (~74 metai) Akmenė

Kalikstas Kasakauskis (arba Kalikstas Kasakauskas, lenk. Kalixt Kossakowski, g. apie 1792 m. Didkiemis, dab. Šilalės raj. – 1866 m. birželio 6 d. Akmenė) – Romos katalikų kunigas, teologijos daktaras (1831 m.), kalbininkas, vertėjas.

Kilęs iš bajorų Kosakovskių giminės. 1814-1818 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1826-1831 m. – Vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje prie Vilniaus universiteto. 1818 m. įšventintas kunigu. Iki 1825 m. vikaras Salantuose, 1831-1834 m. Kaltinėnų klebonas. 1834-1838 m. dirbo Žemaičių vyskupijos kurijoje, 1834 m. prelatas, 1835-1838 m. oficiolas. Nuo 1838 m. – Akmenės klebonas. Mirė ir palaidotas Akmenėje.

Svarbiausią veikalą – lietuvių kalbos gramatiką „Kalbrėda liežuvio žemaitiško“ (lenk. Grammatyka języka žmudzkiego 1832 m.) – skyrė žemaičiams ir aukštaičiams, ją siekė nukonkuruoti rankraštinė S. Groso gramatika vien žemaičiams. Parašė ir išvertė blaivybei ir religingumui ugdyti skirtų knygelių (1859 m., 1861 m., 1862 m., 1864 m., 1869 m.). Išliko M. Valančiaus Žemaičių vyskupystės recenzijos apmatų juodraščiai (1848-1863 m., išsp. 2001 m.). vėlesnių tekstų kalba jau sužemaitinta (gramatikoje rašoma wienas Vienas, vėliau – winus vienus, vanduo – wandu, bukit būkit – bukiet). Derinosi prie tuo metu Žemaičių vyskupijoje vyravusių pažiūrų į bendrinę kalbą: ankstyvuoju veiklos laikotarpiu – prie vyskupo J. A. Giedraičio siūlytų vakarų aukštaičių rašomųjų normų, vėliau prie vyskupo M. Valančiaus aplinkoje kurtų žemaitiškų tekstų.^[1]

• Pagrindinės gatvės Akmenėje ir Didlaukyje pavadintos K. Kasakausko vardu.

• Giedrius Subačius. Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra, Vilnius, 2001 m.