Głos Litwy

Głos Litwy (liet. Lietuvos balsas) – lietuvių dienraštis, leistas 1919 m. gegužės 15 d. – 1922 m. vasario 4 d. Vilniuje lenkų kalba.

Leidėjai Mykolas Biržiška, A. Pavlovič (nuo 1919 m. liepos 16 m.). Kritikavo lenkų valdžios politiką, todėl nebuvo leidžiamas 1919 m. gruodžio 6 d. – 1920 m. spalio 13 d.; 1920 m. gruodžio 23 d. – 1921 m. rugpjūčio 30 d.; 1921 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d. Vietoj „Głos Litwy“ leisti „Echo Litwy“, „Dzwon Litwy“ ir vienkarčiai leidiniai „Adam“, „Eva“, „Josef“, „Marja“, „Jan“, „Anna“, „Piotr“, „Zosie“, „Jerzej“, „Hela“, „Litwa Nepodlegla“, „W stolicy Litwy“, „Przyszłość Litwy“, „Niech žyje Litwa“, „Jeszcze Litwa nie zginęla“, „Litwo, Ojczyzno moja!“, „Z Litwą“. Nuo 1922 m. vasario 4 d. vietoj Głos Litwy pradėta leisti „Litwa“. Spausdino „Promien“ spaustuvė Vilniuje.

Informavo apie Vilniaus krašto ir Lietuvos įvykius, rašė apie svarbiausius pasaulio įvykius, lietuvių tradicijas, kalbą, kultūrą, spausdino straipsnius Lietuvos istorijos, lietuvių literatūros klausimais, svarstė lietuvių ir lenkų santykius, publikavo lietuvių rašytojų kūrinius, polemizavo su lenkų spauda.

Atsakingieji redaktoriai Aldona Čarneckaitė, V. Rakovskis (nuo 1919 m. balandžio 10 m.). ^[1]