Euganėjai
Euganėjai (lot. Euganei) – maždaug nuo naujojo akmens amžiaus iki romėnų užkariavimo Italijos teritorijoje tarp Adrijos jūros ir Rytų Alpių gyvenusi tauta.
Tikriausiai euganėjai buvo ikiindoeuropietiškoji vietinė tauta, gimininga ingaunams (ligūrų šaka), tai liudija tikrinių žodžių panašumas. Plinijaus Vyresniojo nuomone, euganėjai buvo giminingi, sakykime, kamunams Kamonikoje, triumpilinams Trompijoje ir stonams Trente.
XII–XI a. pr. m. e. iš nenustatyto Europos regiono į šiaurės Italiją įsiveržę venetai pasiekė vakarines euganėjų sienas ir iš dalies juos asimiliavo.
Euganėjai buvo medžiokle ir rinkimu vertęsi klajokliai. Išmokę žemdirbystės ir gyvulininkystės tapo sėslūs, ant polių ėmė statyti mažų trobelių ir namų gyvenvietes, susijungė į gentis. Antikos laikais įgudo apdoroti metalus.
Naujojo akmens amžiaus radiniai rodo primityvią gyvenseną: aptinkamos namų liekanos, tačiau dirbiniai buvo kauliniai ir titnaginiai, randama religinės paskirties terakotos indų.
Daugiausia euganėjų gyvenviečių rasta ant kalvų Padujos apylinkėse. Euganėjai ateidavo į lygumas švęsti religinių švenčių, tiksliau, atvykdavo prie karštųjų versmių, kur garbindavo įvairius dievus, tarp jų, matyt, buvo Aponas, vėliau euganėjai perėmė venetų kultus.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Евганеи, племя // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
- ↑ Евганеи, горы // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890—1907.
| ||||||||||||||||
