Domenico Beccafumi

Domenikas Bekafumis (it. Domenico Beccafumi, tikr. Domenico di Pace, 1486–1551 m. gegužės 18 d.) – italų XVI a. dailininkas, skulptorius, iliuminatorius. Atstovavo Sienos dailės mokyklai, manieristas.

Biografija

Domenikas, Pačės sūnus (Domenico di Pace) gimė 1486 m. Montaperčio miestelyje netoli Sienos. Būdamas vaiku mėgdavo piešti. Jo talentą pastebėjo Lorenzo Beccafumi, vienas iš Sienos miestiečių, kuriam tarnavo Domeniko tėvas. Jis pasiėmė vaiką pas save lavinti. Nuo jo Domenikas buvo pramintas ir prisiėmė Beccafumi pavardę. Pirmąsias sąsajas su italų aukštojo renesanso menu Bekafumis turėjo Sienoje kopijuodamas Perudžino darbus.

1510 m. Bekafumis išvyko į Romą, kur tobulinosi ties Mikelandželo ir Rafaelio freskomis. 1512 m. grįžo į Sieną, kurioje pradėjo gauti pirmuosius užsakymus ir konkuruoti su Sodoma, kuris tuomet buvo pagrindiniu Sienos dailininku. Domenikas Sienoje atlikinėjo darbus vietos bažnyčiose ir kilmingųjų rūmuose. Jo stiliaus susiformavimui įtakos turėjo Fra Bartolomeo ir Leonardas da Vinčis. Apie 1510-ųjų vidurį Bekafumio kūryboje pradėjo pasireikšti manieristiniai bruožai. Bekafumio stilistikai būdingi perspektyvaus vaizdavimo iškraipymai ir šviesos efektų paieškos.

Nuo 1519 m. Bekafumis pradėjo gauti prestižinius užsakymus Sienos katedroje. Joje jis darbavosi iki maždaug 1545 m. kurdamas epizodus garsiosioms katedros marmurinėms grindims. Kūrė freskas, skulptūras (didžiajam altoriui), altorinius paveikslus. 1529-35 m. Sienos vyriausybės užsakymu atliko tikriausiai žinomiausius savo darbus tuometiniuose vyriausybės rūmuose Palazzo Pubblico Senovės Romos politinių įvykių motyvais. 1535 m. pradėjo Sienos katedros apsidės freskas, bet tuo metu jų nebaigė. 1536 m. imperatoriaus Karolio V atvykimo proga jam buvo užsakyta sukurti mechaniškai judančią raito imperatoriaus skulptūrą su triumfo arka.

1537 m. Bekafumis buvo Pizoje, atliko darbus Pizos katedroje. 1543 m. pabuvojo Romoje. Iki 1544 m. baigė freskas Sienos katedroje. Domenikas Bekafumis mirė 1551 m. gegužės 18 d. Palaidotas Sienos katedroje. Jis laikomas paskutiniu reikšmingu Sienos dailės mokyklos atstovu. Be freskų Palazzo Pubblico, tikriausiai žinomiausiu jo paveikslu įvardijamas „Mergelės Marijos gimimas“ (apie 1543).

Darbų galerija

Šv. Trejybės triptikas, detalė „Nukryžiavimas“ (apie 1513, Nacionalinė Sienos pinakoteka)
„Tanakila“ (apie 1519, Nacionalinė Londono galerija)
„Elijo auka“ (1519-24, Sienos katedros grindų fragmentas, Sienos katedra)
„Marko Emilijo Lepido ir Fulvijo Flako susitaikymas“ (1529-35, Palazzo Pubblico, Siena)
„Mozė ir aukso veršis“ (1536-37, Pizos katedra)
„Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu Krikštytoju“ (apie 1540, Nacionalinė Senovės meno galerija, Roma)
„Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu Krikštytoju“ (apie 1542, Naujojo Pietų Velso meno galerija, Sidnėjus)
„Mergelės Marijos gimimas“ (apie 1543, Nacionalinė Sienos pinakoteka)