Gumbinės apygarda

Gumbinės apygarda Regierungsbezirk Gumbinnen
← 1818 – 1945 →   →
Apygarda (mėlyna) po 1905 m.
Valstybė	Vokietija
Provincija	Rytų Prūsija
Administracinis centras	Gumbinė
Apskritys	9 (1815), 16 (1815), 11 (1920)
Gyventojų	778 422 (1880), 792 240 (1900), 804 871 (1910)
Plotas	15 880 km² (1818)

Gumbinės apygarda (arba Gumbinės administracinė sritis; vok. Regierungsbezirk Gumbinnen, lenk. Rejencja gąbińska) – 1818–1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Gumbinė.

Sudaryta per 1815–1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoj Mažosios Lietuvos Lietuvos departamento. Apygardą administravo Gumbinės karo ir domenų rūmai. Apygarda apėmė pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį ir Mozūriją.

Nuo 1815 m. Gumbinės apygardai buvo priskirtos 9 savivaldžios apskritys (Landkreis), turėjusios savo landratus:

• Alėckos apskritis (Oletzko)
• Gumbinės apskritis (Gumbinnen)
• Įsruties apskritis (Insterburg)
• Johanisburgo apskritis (Johannisburg)
• Klaipėdos apskritis (Memel)
• Stalupėnų apskritis (Stallupönen)
• Šilokarčemos apskritis (Heydekrug)
• Tilžės apskritis (Tilsit)
• Zensburgo apskritis (Sehesten, Sensburg)

Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt) – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. Klaipėdos apskritis, buvusi Lietuvos departamente, 1816 m. rugsėjo 1 d. prijungta prie sudarytos Karaliaučiaus apygardos – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880 km², iš jų lietuviškų apskričių – 10 000 km².

Gumbinės apygardą sudarė:

• Mažosios Lietuvos apskritys:
  • Darkiemio apskritis, nuo 1938 m. Angerapės apskritis
  • Geldapės apskritis
  • Gumbinės apskritis
  • Įsruties apskritis
  • Lankos apskritis (Pakalnės apskritis), 1938 m. Elchniderungo apskritis
  • Pilkalnio apskritis, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis
  • Ragainės apskritis
  • Stalupėnų apskritis, nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis
  • Šilokarčemos apskritis
  • Tilžės apskritis
• Mozūrijos apskritys:
  • Alėckos apskritis, nuo 1933 m. Troiburgo apskritis
  • Johanisburgo apskritis (Jansborko)
  • Lėciaus apskritis
  • Luko apskritis (Elko)
  • Unguros apskritis (Angerburgo apskritis)
  • Zensburgo apskritis

1896 m. Tilžė ir 1901 m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. 1905 m. įkūrus atskirą Alnaštyno apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Alėckos apskritis.

Nuo 1939 iki 1944 m. pabaigos apygardai priskirtas nacių Vokietijos aneksuotas Klaipėdos kraštas (Klaipėdos apskritis, Pagėgių apskritis ir Šilutės apskritis). Po Antrojo pasaulinio karo, pagal 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimus, Gumbinės apygardos teritorijos (be Klaipėdos krašto) 6621 km² pavesta administruoti TSRS, 2778 km² – Lenkijai.^[1]

1818 m. apygardoje gyveno 378 000 žmonės, iš jų dešimtyje lietuviškų apskričių – 273 460 žmonės. Iš jų miestuose gyveno 34 970 žmonių. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1818 m. apygardoje užrašyta: lietuviais – 91 301, vokiečiais – 177 798, lenkais – 108 401.

1825 m. lietuvių užrašyta 102 134, 1843 m. – 121 640, 1852 m. – 110 175 (vokiškai kalbančiųjų – 390 900).

1861 m. iš 691 753 gyventojų lietuviais užrašyta – 104 583 (15 %), lenkais – 148 071 (21,3 %), vokiečiais – 439 099.

1885 m. apygardos plotas buvo 15 870 km², joje gyveno 788 074 gyventojai, iš jų 756 448 evangelikai liuteronai, 12 064 katalikai, 5791 žydas.

1900 m. apygarda turėjo 792 240 gyventojų. Buvo 19 miestų, 2780 seniūnijų ir 871 dvaras.

1910 m. apygardoje buvo 804 871 gyventojas.

1939 m. Gumbinės apygarda apėmė 11 821 km², 12 apskričių ir 3 miestus, buvo 693 239 gyventojai.