Georgijus Danelija

Georgijus Danelija rus. Георгий Николаевич Данелия
Gimė	1930 m. rugpjūčio 25 d. Tbilisis,  Sovietų Sąjunga
Mirė	2019 m. balandžio 4 d. (88 metai) Maskva,  Rusija
Tėvas	Nikolajus Danelija
Motina	Meri Ivlianovna Andžaparidze
Veikla	režisierius, scenaristas, memuaristas
Alma mater	Maskvos architektūros institutas (1955)

Georgijus Danelija (gruz. გიორგი დანელია, rus. Георгий Николаевич Данелия; 1930 m. rugpjūčio 25 d. Tbilisyje, Užkaukazės TFSR, TSRS – 2019 m. balandžio 4 d. Maskvoje, Rusija) – gruzinų kilmės Sovietų Sąjungos ir Rusijos režisierius, scenaristas, memuaristas. TSRS liaudies artistas (1989). TSRS valstybinės premijos (1978), Brolių Vasiljevų valstybinės RSFSR premijos (1981) ir Rusijos Federacijos prezidento premijos (1997) laureatas.^[1] Labiausiai žinomas dėl savo komedijų „Aš vaikštau po Maskvą“ (Я шагаю по Москве, 1964), „Mimino“ (Мимино, 1978),^[2] „Sėkmės džentelmenai“ (Джентльмены удачи, 1971) ir t.t. Daugiausia sukūrė lyrinių komedijų, filmams būdingi stilistiniai niuansai įvairuoja nuo švelnaus humoro iki sarkazmo.^[2]

G. Danelija gimė 1930 m. rugpjūčio 25 d. Tbilisyje, Užkaukazės TFSR, TSRS, vėliau persikėlė į Maskvą. Tėvas – Nikolajus Danelija (1902–1981) – karininkas, motina – Meri Ivlianovna Andžaparidze (1904–1980) – režisierė.

Karjerą kine pradėjo filmuodamasis savo dėdės Michailo Čiaurelio filmuose kaip statistas. Buvo komjaunimo narys.^[3] 1955 m. baigė Maskvos architektūros institutą, dirbo architektu Miestų projektavimo institute. 1956 m. pradėjo mokytis režisūros pas savo motinos pažįstamą Michailą Kalatozovą. Nuo 1959 m. dirbo režisieriumi kino studijoje „Mosfilm“. 1960 m. sukūrė savo pirmąjį ilgametražinį filmą „Serioža“, kuris pelnė „Krištolinį gaublį“.^[4]

Pasmerkė Rusijos–Gruzijos karą.^[5] 2019 m. vasario mėn. pateko į ligoninę dėl plaučių uždegimo. Mirė 2019 m. balandžio 4 dieną^[6] dėl ūminio kvėpavimo ir širdies nepakankamumo.^[7] Palaidotas Novodevičės kapinėse.