[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Gavrilas Principas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gavrilo Princip)
Gavrilas Principas
serb. Гаврило Принцип
Gavrilas Principas savo kalėjimo kameroje Terezino tvirtovėje
Gimė 1894 m. liepos 25 d.
Obljaj, Austrija-Vengrija
Mirė 1918 m. balandžio 28 d.
Terezinas, Bohemija, Austrija-Vengrija
Pilietybė Austrijos-Vengrijos

Gavrilas Principas (serb. Гаврило Принцип, 1894 m. liepos 25 d. – 1918 m. balandžio 28 d.) – serbų nacionalistas, 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve nušovęs Austrijos-Vengrijos Erchercogą Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną Sofi.[1]

Gimė dabartinėje Bosnijos teritorijoje, valstiečio šeimoje. Priklausė Jaunosios Bosnijos organizacijai. G. Principas su bendrais iš karto po pasikėsinimo buvo suimtas Serbijos milicijos. Tuo pačiu Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijos karalystei, vadinamą Liepos krize. Praėjus mėnesiui, nuo tada, kai buvo nušautas Pranciškus Ferdinandas, Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai, taip pradėdama Pirmąjį pasaulinį karą.[2]

Gavrilas Principas buvo Jugoslavijos nacionalistas, Jaunosios Bosnijos judėjimo narys. Šiame judėjime taip pat dalyvavo bosniai ir kroatai.

„Politinė jugoslavų sąjunga <…> buvo mano pagrindinė idėja <…> aš esu jugoslavų nacionalistas, siekiantis suvienyti visus jugoslavus, ir man nerūpi kokia bus šios valstybės valdymo forma, svarbiausia, kad ji būtų išlaisvinta nuo Austrijos“
– Gavrilas Principas teismo proceso metu.

Nusikaltimo metu G. Principui buvo 19 metų, tad jam negalėjo būti skirta mirties bausmė. Teismas nuteisė G. Principą kalėti 20 metų. Jis buvo laikomas prastomis sąlygomis, kurios karo metu buvo tik bloginamos. Kalėjime jis užsikrėtė tuberkulioze, nuo jos ir mirė 1918 m. balandžio 28 d. – praėjus beveik 4 metams po įvykdyto nužudymo.

  1. Princip Gavrilo (Gavrila Principas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 96 psl.
  2. The man who started the First World War Archyvuota kopija 2014-10-07 iš Wayback Machine projekto.