Brunonas Kalvaitis
Brunonas Kalvaitis (1902 m. lapkričio 26 d. Pajevonyje, Pajevonio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje – 1960 m. rugsėjo 30 d. Bostone) – Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, daktaras (1930 m.). Sesuo Alė Kalvaitytė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1928 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą, 1929 m. studijavo Taikomosios kriminalistikos mokykloje Romoje, 1930 m. Romos universitete, 1931 m. Kauno karo mokykloje.
1932–1944 m. advokatas. 1932 m. dėstė kriminalinę psichologiją Kauno policijos mokykloje. 1932–1940 m. Valstybės saugumo departamento juriskonsultas. 1935–1939 m. ir Prancūzijos prekybos atstovybės bei Italijos pasiuntinybės Lietuvoje patarėjas teisės klausimais.
Atstovavo Lietuvai tarptautiniuose suvažiavimuose baudžiamosios teisės ir kalėjimų klausimais 1933 m. Berlyne, 1939 m. Romoje. 1931–1940 m. Lietuvos teisininkų draugijos narys. 1944 m. emigravo. 1946–1949 m. JAV karinės valdžios teismų Vokietijoje advokatas. 1948–1949 m. emigracijoje atkurtos Teisininkų draugijos centro valdybos pirmininkas. 1949 m. išvyko į JAV.
1935 m. vienas „Kriminalistikos žinyno“ steigėjų ir redaktorius. 1938 redagavo leidinį „Kova su piktu radijo bangomis“. Rašė tarptautinio nusikalstamumo, socialinių ir fizinių veiksnių įtakos nusikalstamumui, įtariamųjų psichologijos tyrimo būdų, bausmių griežtinimo, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso tobulinimo, valstybės neutralumo klausimais. Bendradarbiavo specialiojoje periodikoje – „Policija“, „Teisė“, „Teisininkų žinios“.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Andriulis. Brunonas Kalvaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 238 psl.