Baritonas

Kitos reikšmės – Baritonas (reikšmės).

Baritonas – vyriškas balsas, tarpinis tarp boso ir tenoro.

Žodis baritonas (kilęs iš gr. barutonos: barus 'žemas, gilus' + tonos 'tonas, balsas') pirmąkart suformuluotas XV a. pabaigoje. Baritonu vadinamas tiek balso tipas, tiek žmogus, turintis šio tipo balsą (labai retai dar vadinamas ir baritonistu).

Baritonų „aukso era“ yra laikomas XVIII–XIX a. Tuo laikotarpiu pagrindinius vaidmenis baritonams savo operose skyrė tokie garsūs kompozitoriai kaip Wolfgang Amadeus Mozart ar Giuseppe Verdi.

Baritonas – vienas trijų vyrų balsų tipų, viduriniojo registro balsas, kitaip dar vadinamas „aukštesniuoju bosu“. Diapazonas: nuo A iki a’ (2 oktavos).

Skiriami keli baritonų tipai: lyrinis baritonas, dramatinis baritonas, bosas–baritonas.

Teigiama, kad baritonui nederėtų atlikinėti tenorui skirtų arijų, kitaip jis rizikuoja susigadinti balsą.^[1]

• Georges Bizet: – Eskamiljo („Karmen“)
• Giuseppe Verdi: Rigoletas („Rigoletas“), Makbetas („Makbetas“), Žermonas („Traviata“), Nabukas („Nabukas“), Renatas („Kaukių balius“), Don Karlas di Vargas („Likimo galia“), Amonasras („Aida“), Jagas („Otelas“), Markizas Poza („Don Karlas“)
• Charles Gounod: Valentinas („Faustas“)
• Wolfgang Amadeus Mozart: Figaro („Figaro vedybos“), Don Žuanas („Don Žuanas“), Guglielmas („Visos jos tokios“), Papageno („Užburtoji fleita“)
• Giacomo Puccini: Marselis („Bohema“), Skarpija („Toska“), Šarplesas („Madam Baterflai“), Pingas („Turandot“), Džani Skiki („Džani Skiki“)
• Gioachino Rossini: Figaro („Sevilijos kirpėjas“), Vilius Telis („Vilius Telis“)
• Richard Wagner: Volframas („Tanhoizeris“)
• Piotras Čaikovskis: Oneginas („Eugenijus Oneginas“), Jeleckis („Pikų dama“), Robertas („Jolanta“)
• Aleksandras Borodinas: Kunigaikštis Igoris („Kunigaikštis Igoris“)
• Sergejus Rachmaninovas: Alekas („Alekas“)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Baritonų neretai galima sutikti ir pasaulinėje pop ir roko muzikoje. Žinomiausi jų:

Šio registro balsai egzistuoja ne tik operoje. Tarp oratorių, radijo diktorių, filmų įgarsintojų nemaža būtent žemesniojo registro balsų (baritonų ir bosų), nes nustatyta, kad klausytojai nesąmoningai labiau reaguoja į sodrų balso tembrą.^[2] Taip pat ne atsitiktinumas, kad radijo diktoriais ar laidų vedėjais tampa teatro aktoriai, kurių vienas pagrindinių instrumentų – balsas, nes jie privalo turėti stiprų ir įtaigų nemikrofoninį balsą.