Aristokratija

Aristokratija (sen. gr. ἀριστοκρατία = aristokratia – „geriausiųjų valdžia“) – paveldima valdžios forma, kai valdo kilmingųjų (bajorų) giminių atstovai, dažniausiai – vienas monarchas, rečiau – būdavo aristokratų demokratija (kai valdydavo iš aristokratų tarpo renkami žmonės). Aristokratija motyvuojama tuo, kad visuomenės dauguma esanti politiškai nevisavertė, todėl ją turi valdyti elitas.

Žodis aristokratija taip pat reiškia visų aristokratų visumą. Aristokratais vadinama tituluotoji bajorija, įskaitant karalius. Daugelyje šalių aristokratija sudarė savo hierarchiją, kurią nusako aristokratų turimi titulai.

Šiuolaikinė žodžio aristokratas prasmė apima aukštuomenės ar viduriniosios klasės žmones, pasižyminčius aukšta kultūra bei išsilavinimu, elegantišku elgesiu, apranga bei gyvenimo stiliumi, stipriu atsakomybės ir tvirtu pareigos jausmu; šie žmonės taip pat gali priklausyti elitui, kartais dar pavadinamam grietinėle.

Žodis aristokratija Senovės Atėnuose reiškę jaunus piliečius, kurie vadovaudavo kariuomenei. Kadangi karinė narsa buvo labai vertinama, buvo manoma, kad kariuomenei vadovauja geriausieji. Antikos laikais aristokratija buvo laikoma geriausia valstybės valdymo forma (Aristotelis ją laikė idealia), priešinga timokratijai (šiurkščių priemonių valdžiai). Aristokratija vyravo daugelyje Graikijos polių, respublikos laikų Romoje. Žymiausios aristokratinės valstybės: Sparta, Roma, Kartagina, Venecija, Naugardas, Pskovas.^[1]

Vėliau šis žodis tapo viduramžių Europos terminu, reiškusiu paveldimą karinių vadų klasę, kuri dažnai vadinama kilmingaisiais, nobiliais (nobilitetas).

Indijoje aristokratais buvo karių (kšatrijų) kastos atstovai, pvz., gudžarai (gujjars), radžputai (rajputs). Islamo pasaulyje aristokratai sajidai (angl. Sayyids) buvo Mohameto šeimos palikuonys.

Prancūzų revoliucijos metu aristokratų klasė buvo panaikinta, nes buvo teigiama, kad jie savo padėtį gavo dėl gimimo tam tikroje šeimoje, bet ne dėl savo gabumų ar nuopelnų, kas buvo laikoma socialiai neteisinga. Žodis aristokratija ėmė reikšti žmones, kurie pretendavo į prabangą ir privilegijas dėl gimimo teisės.

D. Britanijoje ir kitose Europos šalyse, kuriose dar oficialiai pripažįstami aristokratų titulai, žodis aristokratas reiškia palikuonį vienos iš 7 000 tituluotų šeimų, paprastai turinčių nemažus turtus, nors nebūtinai.

JAV ir kitose šalyse, kurios neturi paveldimų karinių kastų, žodis aristokratija turi kiek kitą prasmę. Aristokratijai priskiriama, pvz., Ruzveltų giminė (Roosevelts), kuri į Ameriką atvyko kolonizacijos pradžioje, įgijo didelius turtus, dideles valdas, ir išlaikė jas daugelį kartų. Pietinėse JAV valstijose (ypač buvusiose konfederatų valstijose) pietine aristokratija (southern aristocracy) vadinamos giminės, kurios turėjo dideles žemės valdas prieš JAV pilietinį karą ir iki šiol liko stambiais žemės savininkais bei šeimos, kurios prarado savo turtus XIX a., bet iki šiol reikalauja pagarbos.