Aleksandras Pliateris

Aleksandras Pliateris
Pliateriai
Pliaterių herbas
Gimė	1913 m. gruodžio 20 d. Švėkšnoje
Mirė	1997 m. spalio 14 d. (83 metai) Vašingtone, JAV
Tėvas	Jurgis Pliateris II
Motina	Janina Pliaterienė
Sutuoktinis (-ė)	Felicija Laimė Broel Pliaterienė

Aleksandras Pliateris (Aleksandras Plateris, 1913 m. gruodžio 20 d. Švėkšnoje – 1997 m. spalio 14 d. Vašingtone, JAV) – teisininkas, teisės istorikas, sociologas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės.

Jurgio Pliaterio ir Janinos Pliaterienės sūnus.

1932 m. baigė Švėkšnos Saulės gimnazijos II laidą, 1936 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakultetą. 1936–1939 m. VDU Teisės fakulteto Lietuvos istorijos katedros asistentas. 1937–1938 m. studijas gilino Vienos universitete. 1940 m. perkeltas Lietuvos istorijos katedros asistento pareigoms į Vilniaus universitetą, ruošė disertaciją daktaro laipsniui gauti. 1941 m. iš Švėkšnos į Sibirą tremiant tėvą, buvo Vilniuje ir liko neištremtas. Dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto organizuotame 1941 m. birželio sukilime Vilniuje, veikdamas studentų sukilėlių būryje iškėlė lietuvišką trispalvę Gedimino pilies bokšte.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, grįžo į Švėkšną. 1943 m. vedė Feliciją Laimę Verešilkaitę, su ja vaikų neturėjo. 1941–1944 m. gyveno savo dvare, rūpinosi ūkio reikalais, Švėkšnos gimnazijoje dėstė geografiją, biologiją, visuomenės mokslą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur 1945–1947 m. dėstė Bad Worishofeno pabėgėlių stovyklos mokykloje, organizavo stovyklos lietuvių komitetą ir buvo jo pirmininkas.

1949 m. atvyko į JAV. 1953–1957 m. studijavo sociologiją Čikagos universitete. 1955 m. gavo magistro laipsnį už studiją anglų kalba „Profesinis lietuvių inteligentų pabėgėlių prisitaikymas Čikagoje“. 1955–1957 m. Čikagos universiteto Gyventojų studijų centro asistentas, 1957–1958 m. Lyginamosios teisės instituto mokslinis darbuotojas. Nuo 1958 m. gyveno Vašingtone, dirbo Nacionalinio sveikatos statistikos centro Visuomenės sveikatos tarnybos demografu, specializavosi skyrybų statistikoje, 1961 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.

1998 m. vasarą Aleksandro Pliaterio palaikai jo žmonos Felicijos Laimės Broel Pliaterienės rūpesčiu buvo parvežti į Švėkšną ir palaidoti bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi – šalia jo senelio grafo Adomo Pliaterio.

Nuo 1933 m. aktyviai veikė Lietuvių skautų sąjungoje, nuo 1946 m. ėjo įvairias pareigas centriniuose sąjungos rūmuose, buvo vienas iš Akademinio skautų sąjūdžio steigėjų, 1955–1957 m. jo centro valdybos narys. JAV kurį laiką buvo Lietuvių profesorių draugijos valdybos narys. 1957–1958 m. Lietuvių teisininkų draugijos centro valdybos narys. Nuo 1964 m. Lituanistikos instituto valdybos narys, 1967–1969 m. instituto prezidentas.

Dar studijuodamas atliko studijas „Lietuvos ir Kuršo teisiniai santykiai XVI-XVII a.“, „Lietuvos ir Livonijos teisiniai santykiai XVII-XVIII a.“, už kurias laimėjo prof. Petro Leono premijas. Abi studijos 1938 m. išleistos atskira knyga „Teisiniai Livonijos ir Kuršo santykiai su Lietuva (XVI-XVIII a.)“.

Bendradarbiavo žurnaluose „Teisė“, „Naujoji Romuva“, „Skautybė“, „Skautų aidas“ ir kt. JAV bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, rašė straipsnius lietuvių ir anglų kalbomis. Suredagavo, parašė įžangą ir sudarė žodyną nuo sovietinės okupacijos pabėgusios į Prancūziją Jonės Deveikės išverstam 1529 m. Lietuvos Statutui, kurio vertimas į lietuvių kalbą pirmą kartą išleistas Čikagoje1971 m. Parašė keliolika studijų ir straipsnių anglų kalba.

Vienas įdomiausių Pliaterio darbų:

• Plateris, Alexander A. Duration of marriage before divorce, United States. Hyattsville, MD: U. S. Dept. of Health and Human Services, Public Health Service, Office of Health Research, Statistics and Technology, National Center for Health Statistics, 1981.