[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Andronikas I Komninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andronikas I Komninas
Komninų dinastija
Gimė apie 1122 m.
Konstantinopolis
Mirė 1185 m. rugsėjo 12 d.
Konstantinopolis
Bizantijos imperatorius
Valdė 1183 m. - 1185 m. (~2 metai)
Pirmtakas Aleksijus II Komninas
Įpėdinis Izaokas II Angelas
Vikiteka Andronikas I Komninas
Androniko I Komnino nužudymas

Andronikas I Komninas (gr. Ανδρόνικος Α’ Κομνηνός, Andronikos I Komnēnos, apie 1122 m. Konstantinopolis – 1185 m. rugsėjo 12 d. ten pat) – 11831185 m. Bizantijos imperatorius.

Paskutinis Bizantijos imperatorius iš Komninų dinastijos. Po pusbrolio imperatoriaus Manuilo I Komnino mirties 1180 m. pasiskelbė mažamečio imperatoriaus Aleksijaus II globėju. 1183 m., manoma, organizavo Aleksijaus II nužudymą ir vedė jo našlę Teodorą.

Pirmosios žmonos vardas neišliko. Jų vaikai:

Turėjo daug nesantuokinių ryšių. Su Jeruzalės karaliaus Bolduino III Jeruzaliečio žmona, antros eilės giminaite Teodora Komnina susilaukė sūnaus Aleksijaus Komnino, pradėjusio Gruzijos kunigaikščių Andronikašvilių (nuo 1826 m. rus. Андрониковы) dinastiją, ir dukters Irenos Komninos, kuri buvo ištekėjusi už imperatoriaus Manuilo I Komnino sūnaus Aleksijaus.

Griežtomis priemonėmis, tokiomis, kaip aukščiausių valdininkų decimacija, naikino korupciją administracijoje, draudė administracinių postų pardavimą, mažino provincijų žemvaldžių įtaką. Siekė atkurti politinę sąjungą su Vakarais, pirmiausia su Venecija. Rytuose su sultonu Salachu ad Dinu sudarė taiką. Rėmė Graikų apeigų bažnyčios atskirumą.

Kai Sicilijos normandai, perėję Graikiją 1185 m. užėmė antrąjį pagal dydį imperijos miestą Salonikus, Konstantinopolis sukilo ir minia Androniką nužudė.[1]

  1. Andronikas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 503 psl.
  1. The Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, 1991.
  2. K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn (Thessalonica, 1984) 1 t., 493–638 psl.