Amonio sulfatas
| Amonio sulfatas | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Amonio sulfatas | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 7783-20-2 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | (NH4)2SO4 |
| Molinė masė | 132,14 g/mol |
| SMILES | O=S(=O)(O)O.N.N |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | 1,769 g/cm³ (20 °C) |
| Išvaizda | balti kristalai |
| Lydymosi t° | 235-280 °C (suįra) |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 70,6 g/100 mL (0 °C), 74,4 g/100 mL (20 °C), 103,8 g/100 mL (100 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | 79,2 % (30 °C) |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
1
2
0
|
| Žybsnio t° | nedegus |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | 2840 mg/kg, žiurkė |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi jonai | Amonio persulfatas, natrio sulfatas, Kalio sulfatas |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Amonio sulfatas ((NH4)2SO4) – azoto trąša. Azoto jame yra 20,5-21 %, sieros – 23-24 %. Lėtai tirpstanti trąša (2 mėn.), fiziologiškai rūgščios reakcijos. Tinka bulvėms ir bastutiniams augalams (žieminiams ir vasariniams rapsams), kuriems reikia daug sieros, tręšti.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Amonio sulfatas naudojamas kaip trąša šarmingiems dirvožemiams. Dirvoje amonis yra atplaiduojamas ir suformuoja mažą kiekį rūgšties, mažindamas dirvos pH, tuo pačiu duodamas augalų augimui būtiną azotą. Pagrindinis trūkumas naudojant azoto sulfatą yra jo mažas azoto kiekis lyginant su azoto nitratu, kuris padidina pervežimo kainas.[1]
Ši medžiaga taip pat naudojama kaip pagalbininkas žemės ūkio purškikliams vandenyje tirpiems insekticidams, herbicidams ir fungicidams. Jis veikia sujungdamas geležies ir kalcio katijonus, kurie yra ir šulinio vandenyje, ir augalų ląstelėse.
Laboratorinis panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biochemijoje, amonio sulfato nusodinimas yra paplitęs metodas gryninant baltymus atrankiu nusodinimu. Amonio sulfatas yra itin tirpus vandenyje, todėl galima pagaminti labai koncentruotus tirpalus, kuriuos naudojant baltymai nusės tam tikrose koncentracijose. Tai užtikrina patogų ir paprastą būdą frakcionuoti sudėtingus baltymų mišinius.[2] Taip pat amonio sulfatas yra įvardintas kaip sudėtinė daugelio vakcinų dalis Ligų kontrolės centre, JAV.[3]
Gavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas iš būdų, kuriuo amonio sulfatas yra pagaminamas, vyksta reaguojant susintetintam amoniakui su sieros rūgštimi:
2 NH3 + H2SO4 → (NH4)2SO4
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Karl-Heinz Zapp „Ammonium Compounds“ in Ullmann’s Encyclopedia of Industrial Chemistry 2012, Wiley-VCH, Weinheim. doi:10.1002/14356007.a02_243
- ↑ „Ammonium Sulfate Calculator from EnCor Biotechnology Inc“. encorbio.com. Suarchyvuota iš originalo 2016-01-26. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „Vaccine Excipient & Media Summary“ (PDF). Centers for Disease Control and Prevention (CDC). 2012 m. vasario mėn. Nuoroda tikrinta 2013-07-20.
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |