[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Maui

Koordinatės: 20°48′ š. pl. 156°20′ v. ilg. / 20.800°š. pl. 156.333°r. ilg. / 20.800; 156.333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
16:57, 21 lapkričio 2023 versija, sukurta InternetArchiveBot (aptarimas | indėlis) (Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Maui vieta Havajų salyne

Maui – antroji pagal plotą Havajų salyno sala, priklausanti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (Havajų valstija). Kartu su trimis artimiausiomis salomis – Lanai, Kahoolavė ir Molokai – sudaro Maui Nui vadinamą salų grupę.

Svarbiausi duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Plotas – 1883,5 km²
  • Didžiausias aukštis – 3 055 m (Haleakala)
  • Kranto linijos ilgis – 193 km
  • Gyventojų kiekis – ~140 000 (2007 m.)

Pirmieji salą apgyvendino polineziečiai, atplaukę iš Taičio ir Markizų salų. Pirmieji europiečiai, priplaukę salą, buvo kapitono Džeimso Kuko įgula 1778 m. lapkričio 26 d., tačiau jie neišsilaipino saloje, kadangi nerado tam tinkamos pakrantės. Pirmuoju europiečiu Maui saloje tapo prancūzų admirolas Žanas Fransua Laperūzas (Jean François de Galaup de La Pérouse), išlipęs į krantą 1786 m. gegužės 29 d. Greitai čia pradėjo lankytis banginių medžiotojai, medienos pirkliai, ėmė steigtis misijos. Misionieriai sukūrė havajiečių kalbos abėcėlę, užrašė Havajų salų istoriją, iki tol gyvavusią tik sakytinėje tradicijoje.

19 a. viduryje Maui saloje, Lahaina uoste, per metus apsilankydavo iki 400 banginių medžiotojų laivų (vienu metu švartuodavosi iki 100 laivų), vėliau, naftai pradėjus išstumti banginių riebalų vartojimą, banginių medžiotojų verslas smuko.

Salą 1790 m. užkariavo karalius Kamehameha I ir įsteigė savo rezidenciją Lanaiha mieste. Jo palikuoniai valdė salą iki 1872 m., vėliau karaliavo kitų vadų palikuonys, kol Havajus 1898 m. aneksavo JAV. 1959 m. Havajai paskelbti 50-ąja valstija.

Kahakuloa kalnas

Antrojo Pasaulinio karo metais Maui buvo dislokuotos didelės karinės pajėgos (iki 100 000 karių), čia buvo sukurtos gyvenimo ir mokymo bazės.

Īao slėnis

Pastaruoju metu Maui gyventojų skaičius sparčiai auga, nes daug turistų, pabuvoję Havajuose (ypač iš JAV ir Kanados), nori čia gyventi išėję į pensiją. Todėl kyla nekilnojamojo turto kainos, kyla geriamojo vandens tiekimo problemų.

2023 m. rugpjūčio pradžioje saloje kilo dideli miškų gaisrai. Lahainos mieste per juos žuvo mažiausiai 93 žmonės, dar virš 1000 žmonių paskelbti dingusiais.[1][2]

Maui, kaip ir kitos Havajų salyno salos, susiformavo virš karštojo taško – vietos, kurioje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė po truputį (apie 9-10 cm per metus) slenka į šiaurę – šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Dideli lavos kiekiai užliejo tarpus tarp kai kurių ugnikalnių, jie susijungė į atskiras salas. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms (Didžiąją salą suformavo penki ugnikalniai, Oahu – du ir t. t.). Dabartinę Maui salą sudaro vulkaninis „dubletas“ – vulkaniniai skydai rytuose iškilęs Haleakala ir Pu’u Kukui salos vakaruose. Tačiau geologinėje praeityje buvo susijungę keturi vulkanai, sudarydami Maui Nui salą, kuri nugrimzdo prieš 200 000 metų (likusios salos – Lanai, Molokai ir Kahoolavė).

Haleakalos krateris

Mauna Kahalawai yra senesnio, labiau erodavusio ugnikalnio likutis, todėl jo aukštis tik ~1740 m. Jaunesnis Haleakala iškilęs iki 3050 m (arba 8 km nuo vandenyno dugno). Abiejų ugnikalnių rytiniai šlaitai išraižyti gilių slėnių. Slėnis, esantis tarp šių kalnų, susidarė iš ugnikalnių lavos ir dūlinčių uolienų.

Haleakala šiuo metu laikomas snaudžiančiu ugnikalniu, tačiau įvertinant tai, kad paskutinis jo išsiveržimas užfiksuotas vos prieš porą šimtmečių (1790 m.), vulkanologai jį laiko vis dar potencialiai pavojingu.

Maui saloje įsikūręs banginių stebėjimo centras, nes šalia salos žiemoja kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae), kurie kiekvieną rudenį atplaukia apie 5 600 km iš Aliaskos pakrančių. Čia banginiai praleidžia šaltąjį Šiaurės pusrutulio žiemos laikotarpį, šiltuose Havajų vandenyse poruojasi ir veda jauniklius.

Tradiciškai stipriausios ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir turizmas. Per metus saloje lankosi virš 2 mln. turistų, daugiausiai iš Jungtinių Amerikos valstijų ir Kanados. Populiariausi turistiniai objektai – vaizdingas Hana kalnų kelias, Haleakalos nacionalinis parkas (miegančio ugnikalnio kaldera), Lahainos banginių medžiotojų miestelis, Hookipos paplūdimys – mėgstama banglenčių sporto vieta.

Žemės ūkis. Centriniame salos slėnyje puikiai dera daug žemės ūkio kultūrų: kavamedžiai, makadamijos (Macadamia), ananasai, cukranendrės (~150 km² plantacijų).

Maui sala yra svarbus astronominių tyrimų centras – Haleakalos viršukalnėje įkurta Haleakalos observatorija.

  1. „Maui wildfires death toll rises to 93 as officials ask families for DNA samples“. The Washington Post. 2023-08-13. Nuoroda tikrinta 2023-08-13.
  2. „VIDEO: Lahaina fire fatalities rise to 93; Green said toll will 'continue to climb'“. Honolulu Star-Advertiser. 2023-08-12.

20°48′ š. pl. 156°20′ v. ilg. / 20.800°š. pl. 156.333°r. ilg. / 20.800; 156.333