prakilti

• žr. pagr. f. prakilti, prakyla, prakilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prakyląs, prakylantis, prakylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prakilęs, prakilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prakildavęs, prakildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prakilsiąs, prakilsiantis, prakilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prakylamas, prakylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prakiltas, prakilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prakilsimas, prakilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prakiltinas, prakiltina.
• taip pat žr. pdlv.: prakylant, prakilus, prakildavus, prakilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: prakildamas, prakildama.
• taip pat žr. bdn.: prakilte, prakiltinai.
• Skiemenys: pra-kil-ti

prakilti

1. sukilti iš miego:
   • Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti:
   • Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs.

<= pra- + kilti, kyla, kilo

• žr. pagr. f. vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta.
• Skiemenys: pra-kil-ti

prakilti

1. tas, kurį prakilo

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo