Kanada

Kanada angl. Canada
Vėliava Herbas
Himnas: „O, Kanada“
Kanada žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų, anglų
Sostinė	Otava
Didžiausias miestas	Torontas
Valstybės vadovai  • Karalius  • Generalgubernatorė  • Premjeras	Karolis III Mary Simon Džastinas Triudo
Plotas  • Iš viso  • % vandens	9 984 670 km2 (2) 11,76 %[1]
Gyventojų  • 2023  • Tankis	40 769 890[2] (36) 4,2 žm./km2 (185)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 2 221[3] mlrd. $ (8) 57 406[3] $ (14)
Valiuta	Kanados doleris ($) (CAD)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	nuo UTC–3,5 iki –8 nuo UTC–2,5 iki –7
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1867 m. liepos 1 d.
Interneto kodas	.ca
Šalies tel. kodas	+1
Kirčiavimas	Kanadà[4]

Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Pietuose ir šiaurės vakaruose ribojasi su JAV. Rytuose Kanados krantus skalauja Atlanto vandenynas, vakaruose – Ramusis vandenynas, o šiaurėje – Arkties vandenynas.

Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. km².^[5] 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų^[6], ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.

Kanados sostinė – Otava. Trys didžiausi šalies miestai yra Torontas, Monrealis ir Vankuveris.

Pagrindinis straipsnis – Kanados istorija.

Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai, kurie čia atkeliavo prieš maždaug 15 000 metų per paskutinį ledynmetį, kurio metu buvo nukritęs jūros lygis ir per susidariusius sausumos tiltus buvo galima Ameriką pasiekti iš Eurazijos. Pirmieji europiečių tyrinėtojai dabartinę Kanadą pasiekė XV a. pabaigoje.

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai turėjo įtakos daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

Pagrindinis straipsnis – Kanados politinė sistema.

Kanados politinė sistema yra konstitucinė monarchija. Monarchu patvirtintas Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Karolis III). Jis tvirtina Kanados ministrą pirmininką, kurį išrenka Kanados parlamentas, bei savo atstovą valstybėje – Kanados generalgubernatorių, kurio kandidatūrą siūlo ministras pirmininkas. Kanados teritorijos suskirstymas yra federacinis.

Pagrindinis straipsnis – Kanados provincijos ir teritorijos.

Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas.

Provincijos – tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos. Skliaustuose nurodytos provincijų sostinės:

• Alberta (Edmontonas)
• Britų Kolumbija (Viktorija)
• Kvebekas (Kvebekas)
• Niufaundlandas ir Labradoras (Sent Džonsas)
• Manitoba (Vinipegas)
• Naujasis Bransvikas (Frederiktonas)
• Naujoji Škotija (Halifaksas)
• Ontarijas (Torontas)
• Princo Edvardo sala (Šarlotetaunas)
• Saskačevanas (Redžaina)

Teritorijos – retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos. Skliaustuose nurodytos teritorijų sostinės:

• Jukonas (Vaithorsas)
• Nunavutas (Ikaluitas)
• Šiaurės Vakarų teritorijos (Jelounaifas)

Pagrindinis straipsnis – Kanados geografija.

Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).

Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300–1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).

Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40 °C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300–500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.

Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.

Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).

Pagrindinis straipsnis – Kanados ekonomika.

Gausu naudingųjų iškasenų, medienos. Aukšto išsivystymo valstybė. Prerijose auginami kviečiai ir plėtojama gyvulininkystė. Tarp Ontarijo ir Erio ežerų eina sodų juosta. Šalyje išplėtota sunkioji ir lengvoji pramonė, žvejyba, medžio apdirbimas ir kailinių žvėrelių eksportas.

Pagrindinis straipsnis – Kanados gyventojai.

Pasak 2006 m. surašymo, Kanados gyvena 31 612 897 žmonių. Per penkerius metus nuo (nuo 2001 m. iki 2006 m.) Kanados populiacija išaugo 5,4 %.^[7] Augimas vyksta dėl imigracijos ir, mažesne dalimi, dėl natūralaus prieaugio. Maždaug trys ketvirtadaliai Kanados populiacijos gyvena mažiau nei 150 km atstumu nuo sienos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.^[8] Panaši gyventojų dalis gyvena miestuose^[8].

Kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, Kanadoje didėja amžiaus mediana ir tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus žmonių procentas. Surašymas parodė, kad padidėjusi emigracija šio proceso nesulėtino. 2006 m. Amžiaus mediana buvo 39,5 m.^[9]. Pasak 2009 metų apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kanadoje yra 81,23 m. (78,69 vyrams, 83,91 moterims).^[10]

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai)^[10] :

• 0-14 metų: 16,1 % (2 761 711 vyrų ir 2 626 836 moterų)
• 15-64 metų: 68,7 % (11 633 950 vyrų ir 11 381 735 moterų)
• virš 65 metų: 15,2 % (2 220 189 vyrų ir 2 862 787 moterų)

Pasak 2021 m. surašymo, 53,3 % kanadiečių laiko save krikščionimis. Iš jų, didžiausią grupę sudaro katalikai (29,9 % visos Kanados populiacijos). Apie 34,6 % nepriskiria savęs jokiai religijai, o likę 12,1 % yra kitų religijų atstovai, daugiausiai musulmonai (4,9 % visos Kanados populiacijos), hinduistai (2,3 %), sikhai (2,1 %), budistai (1,0 %) ir judėjai (0,9 %).^[11]

2006 metų duomenimis didžiausios Kanados etninės grupės buvo tokios (apklausoje buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą):

• Kanadiečiai (32,22 %)
• Anglai (21,03 %)
• Prancūzai (15,11 %)
• Škotai (15,11 %)
• Airiai (13,94 %)
• Vokiečiai (10,18 %)
• Italai (4,63 %)
• Kinai (3,5 %)
• Vietiniai kanadiečiai (4,01 %)
• Ukrainiečiai (3,87 %)
• Olandai (3,31 %)
• Lenkai (3,15 %)
• Rytų Indai (3,08 %)

ir kt.

Kanada pirmauja pasaulyje pagal imigrantų skaičių vienam gyventojui^[13][8]. Valstybė skatina imigraciją ir priima daug pabėgėlių. Tikimasi, kad 2009 m. į šalį imigruos nuo 240 000 iki 265 000 žmonių. 2007 m. apklausos duomenimis, beveik penktadalis (19,8 %) kanadiečių gimė kitoje šalyje. Mažumų procentas šalyje nuolat auga ir Kanados statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2017 m. jis padvigubės. Beveik 60 % visų imigrantų yra iš Azijos.^[14] Dauguma atvykėlių apsistoja dideliuose miestuose, dažniausiai Vankuveryje, Toronte arba Montrealyje. Šiuo metu apie 80 % Kanados gyventojų laiko save baltaodžiais.^[8]

Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 m. liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.

Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abejomis kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Vyraujančios kalbos Kanadoje pasiskirsčiusios regioniškai. Vakarinėse provincijose (Britų Kolombijoje, Albertoje, Saskačevane) vyrauja anglų kalba. Šalies rytuose esanti didžiausia Kebeko provincija – prancūzakalbė. Kebeko prancūzų kalbos variantas yra plačiausiai vartojamas šalyje ir nuo prancūzų kalbos Prancūzijoje labiausiai skiriasi leksika ir tarimo ypatybėmis. Akadijos prancūzakalbių bendruomenė sudaro 33% Naujojo Bransviko gyventojų. Nedidelės akadų bendruomenės išliko pietryčių Naujojoje Škotijoje, Keip Bretono ir Princo Edvardo salose. Dauguma Ontarijo gyventojų – anglų kilmės kanadiečiai, prancūzakalbiai sudaro 5% proc., o 11% provincijos gyventojų yra prancūzų kilmės. Šalyje taip pat priskaičiuojama 11 indėnų ir eskimų kalbų grupių.

Kanados provincijos ir teritorijos turi teisę nusistatyti savo oficialias kalbas. 1977 m. prancūzų kalba įteisinta kaip vienintelė oficiali Kebeko kalba.^[15] Oficialiai dvikalbė Naujojo Bransviko provincija. Kitos provincijos oficialios kalbos nėra griežtai reglamentavusios. Greta anglų kalbos prancūzų kalba jose vartojama švietime, teismuose ir kitose valdžios įstaigose. Manitoboje ir Ontarijuje abi anglų ir prancūzų kalbos leidžiamos vartoti provincijų valdžios organuose ir vietiniai įstatymai priimami dviem kalbomis. Ontarijuje prancūzų kalba turi tam tikrą teisinį statusą, tačiau nėra antra oficiali.^[16] Ontarijuje Kebeko pašonėje įsikūrusioje šalies sostinėje Otavoje 2002 m. oficiali tapo dvikalbystės politika.^[17] 62,8% miesto gyventojų šneka angliškai, 14,9% prancūziškai, o 37% laisvai komunikuoja abiem kalbomis.

Šiaurės Vakarų teritorijose yra net 9 oficialios kalbos (greta anglų ir prancūzų kalbų šis statusas suteiktas eskimų ir indėnų kalboms.) Jukone oficialios abi valstybinės kalbos. Nunavute vyrauja čiabuvių inuitų inuktituto kalba (69,54%), ji greta anglų ir prancūzų yra oficiali teritorijos kalba. 2006 metų visuotinio surašymo duomenys taip pat parodė, jog 7,86% Nunavuto gyventojų (2305 žmonės) nemoka nei angliškai, nei prancūziškai.

Apie 6 milijonų Kanados gyventojų gimtosios kalbos neturi oficialaus statuso, tai daugiausia kinų, vokiečių, pandžabų ir ispanų kalbos.^[18]

Pagrindinis straipsnis – Kanados kultūra.

Kanados kultūra istoriškai buvo paveikta britų, prancūzų, aborigenų kultūrų bei tradicijų. Ji taip pat buvo stipriai paveikta amerikiečių kultūros dėl JAV artumo ir didelės migracijos tarp abiejų šalių. Didžioji dauguma anglakalbių imigrantų į Kanadą tarp 1755 ir 1815 m. buvo amerikiečiai iš „Trylikos kolonijų“. Per ir po karo už nepriklausomybę 46 000 Amerikos „Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos sąjungos“ šalininkų atvyko į Kanadą. Tarp 1785 ir 1812 m. „Vėlyvieji sąjungininkai“ emigravo į Kanadą, kaip į pažadų žemę.

Amerikos žiniasklaida ir pramogų pasaulis yra labai populiarūs (jei ne dominuojantys) anglakalbėje Kanados dalyje. Ir atvirksčiai: dauguma Kanados kultūros produktų ir pramogų pasaulio atstovų yra sėkmingi Jungtinėse Valstijose ir pasauliniu mastu. Dauguma kultūrinių produktų yra gaminami Šiaurės Amerikos ir pasaulinėms rinkoms. Kanados kultūros kūrimas ir išsaugojimas yra paremtas federacinės valdžios programomis, įstatymais ir institucijomis, tokiomis kaip nacionalinis transliuotojas „CBC/Radio-Canada“, filmų kompanija „Office national du film du Canada/National Film Board“ ir radijo ir televizijos komisija „Conseil de la radiodiffusion et des télécommunications canadiennes/Canadian Radio-television and Telecommunications Commission“ (CRTC).

Kanada yra geografiškai plati ir etiškai įvairi šalis. Kanados kultūra taip pat buvo labai paveikta imigracijos iš viso pasaulio. Dauguma kanadiečių vertina daugiakultūriškumą ir Kanados kultūrą mato kaip daugiakultūrišką iš prigimties. Daugiakultūriškas kultūros paveldas yra „Kanados teisių ir laisvių chartijos“ 27 skyriaus pagrindas.

Kanados nacionaliniai simboliai yra paveikti gamtinių, istorinių ir „Pirmųjų tautų“ šaltinių. Kaip Kanados simbolis klevo lapas pradėtas naudoti nuo XVIII amžiaus. Klevo lapas yra pavaizduotas ant dabartinių ir buvusių vėliavų, 1 cento monetos ir herbe. Kiti populiarūs simboliai yra bebras, kanadinė berniklė, ledinis naras, Anglijos karūna, karališkoji Kanados raitotoji policija ir vėlesni: totemo stulpas ir inukšukas.

Kanados oficialios nacionalinės sporto šakos: ledo ritulys (žiemą) ir lakrosas (vasarą). Ledo ritulys yra nacionalinis laisvalaikio užsiėmimas ir populiariausias sportas šalyje. Taip pat tai yra sportas plačiausiai žaidžiamas kanadiečių: 1,65 milijonų žaidėjų 2004 m. Kanados šeši didžiausi didmiesčiai – Torontas, Monrealis, Vankuveris, Otava, Kalgaris ir Edmontonas turi privilegijas „National Hockey League/Ligue nationale de hockey“ (NHL/LNH) ir daugiausiai žaidėjų, negu iš visų kitų šalių kartu sudėjus. Kitos populiarios sporto šakos yra kerlingas ir futbolas: pastarasis yra profesionaliai žaidžiamas „Canadian Football League/Ligue canadienne de football“ (CFL/LCF). Golfas, beisbolas, slidinėjimas, amerikietiškas futbolas, tinklinis ir krepšinis yra plačiai žaidžiami jaunimo ir mėgėjų, bet profesionalių lygų nėra.

Kanadoje vyko keli aukšto lygio tarptautiniai sporto renginiai, tokie kaip 1976 vasaros olimpinės žaidynės Monrealyje, 1988 žiemos olimpinės žaidynės Kalgaryje ir „2007 FIFA pasaulio taurė“. Kanadoje, Vankuveryje taip pat vyko 2010 žiemos olimpinės žaidynės.

Pagrindiniai straipsniai – Kanados tarptautiniai santykiai ir Kanados ir Lietuvos santykiai.

• Kanados miestų sąrašas
• Kanados ryšiai
• Kanados transportas
• Kanados karinės pajėgos
• Kanados šventės

Vikiteka: Kanada – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kanada

Kanados valdžios tinklalapiai:

• Oficiali valdžios svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados statistika (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados gamtinių išteklių (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados pilietybė ir emigracija (prancūzų ir anglų kalbomis)
• Kanados vietovardžių sąrašas (prancūzų ir anglų kalbomis
• Oficiali Kanados parkų svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)

Kanados profilis:

• Kanados profilis iš CIA tinklalapio Archyvuota kopija 2019-04-30 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
• Kanados profilis is BBC tinklalapio anglų k.

Kitos žinios apie Kanadą:

• Kanados enciklopedija (prancūzų ir anglų kalbomis) Archyvuota kopija 2011-02-15 iš Wayback Machine projekto.
• Studijos Kanadoje (prancūzų ir anglų kalbomis) Archyvuota kopija 2007-01-24 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali turizmo svetainė (prancūzų, anglų ir kt. kalbomis) Archyvuota kopija 2008-11-13 iš Wayback Machine projekto.
• Kelionės Kanadoje (prancūzų kalba)

Kanados žemėlapiai:

• Kanados fizinis žemėlapis
• Kanados politinis žemėlapis
• Kanados politinis žemėlapis. Pilnas
• Kanados žemėlapis per googlemaps
• Kanados laiko zonų žemėlapis Archyvuota kopija 2012-04-10 iš Wayback Machine projekto.

Kanados pagrindinė spauda, radijas, televizija (įskaitant ir Kanados lietuvių):

• Kanados CBC žinių tinklalapis
• Monrealio CFMU radijas lietuvių kalba

Kanados laikas ir orai:

• Kanados laiko zonos su esamuoju laiku
• Kanados orai žemėlapyje, Kanados orai Archyvuota kopija 2018-01-02 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Monarchijos Absoliutinės Brunėjus · Saudo Arabija · Esvatinis · Vatikanas Konstitucinės Antigva ir Barbuda · Australija · Andora · Bahamai · Bahreinas · Barbadosas · Belizas · Belgija · Butanas · Danija · Grenada · Ispanija · Jamaika · Japonija · Jordanija · Jungtinė Karalystė · Jungtiniai Arabų Emiratai · Kambodža · Kanada · Kataras · Kuveitas · Lichtenšteinas · Lesotas · Liuksemburgas · Malaizija · Monakas · Marokas · Nyderlandai · Naujoji Zelandija · Norvegija · Omanas · Papua Naujoji Gvinėja · Sent Kitsas ir Nevis · Sent Lusija · Sent Vinsentas ir Grenadinai · Saliamono salos · Švedija · Tailandas · Tonga · Tuvalu Renkamos Andora · Jungtiniai Arabų Emyratai · Kambodža · Kuveitas · Malaizija · Svazilandas· Vatikanas

Ž • A • R Šiaurės Atlanto sutarties organizacija Valstybės narės Albanija · Belgija · Bulgarija · Čekija · Danija · Estija · Graikija · Islandija · Ispanija · Italija · Jungtinė Karalystė · JAV · Juodkalnija · Kanada · Kroatija · Latvija · Lenkija · Lietuva · Liuksemburgas · Nyderlandai · Norvegija · Portugalija · Prancūzija · Rumunija · Slovakija · Slovėnija · Suomija · Šiaurės Makedonija · Švedija · Turkija · Vengrija · Vokietija