prakalbėti

Lithuanian

prakalbė́ti (third-person present tense pràkalba, third-person past tense prakalbė́jo)

Conjugation of prakalbėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	prakalbu	prakalbi	prakalba	prakalbame, prakalbam	prakalbate, prakalbat	prakalba
	past (būtasis kartinis laikas)	prakalbėjau	prakalbėjai	prakalbėjo	prakalbėjome, prakalbėjom	prakalbėjote, prakalbėjot	prakalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	prakalbėdavau	prakalbėdavai	prakalbėdavo	prakalbėdavome, prakalbėdavom	prakalbėdavote, prakalbėdavot	prakalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	prakalbėsiu	prakalbėsi	prakalbės	prakalbėsime, prakalbėsim	prakalbėsite, prakalbėsit	prakalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		prakalbėčiau	prakalbėtum, prakalbėtumei	prakalbėtų	prakalbėtumėme, prakalbėtumėm, prakalbėtume	prakalbėtumėte, prakalbėtumėt	prakalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	prakalbėk, prakalbėki	teprakalba, teprakalbie	prakalbėkime, prakalbėkim	prakalbėkite, prakalbėkit	teprakalba, teprakalbie

Participles of prakalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		prakalbąs, prakalbantis	prakalbamas
past		prakalbėjęs	prakalbėtas
past frequentative		prakalbėdavęs	—
future		prakalbėsiąs, prakalbėsiantis	prakalbėsimas
participle of necessity		—	prakalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		prakalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	prakalbant
	past	prakalbėjus
	past frequentative	prakalbėdavus
	future	prakalbėsiant
manner of action (būdinys)		prakalbėte, prakalbėtinai