dygti
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]An intransitive formation from the same root as díegti (“to plant, sting”). Cognate with Latvian dîgt (“to germinate, sprout”).[1]
Verb
[edit]dýgti (third-person present tense dýgsta, third-person past tense dýgo)
Conjugation
[edit]Conjugation of dygti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
dýgstu | dýgsti | dýgsta | dýgstame, dýgstam |
dýgstate, dýgstat |
dýgsta | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
dýgau | dýgai | dýgo | dýgome, dýgom |
dýgote, dýgot |
dýgo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
dýgdavau | dýgdavai | dýgdavo | dýgdavome, dýgdavom |
dýgdavote, dýgdavot |
dýgdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
dýgsiu | dýgsi | dýgs | dýgsime, dýgsim |
dýgsite, dýgsit |
dýgs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
dýgčiau | dýgtum, dýgtumei |
dýgtų | dýgtumėme, dýgtumėm, dýgtume |
dýgtumėte, dýgtumėt |
dýgtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | dýgk, dýgki |
tedýgsta, tedýgstie |
dýgkime, dýgkim |
dýgkite, dýgkit |
tedýgsta, tedýgstie | ||
Participles of dygti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | dýgstąs, dýgstantis | dýgstamas | |
| past | dýgęs | dýgtas | |
| past frequentative | dýgdavęs | — | |
| future | dýgsiąs, dýgsiantis | dýgsimas | |
| participle of necessity | — | dýgtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | dýgdamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | dýgstant | |
| past | dýgus | ||
| past frequentative | dýgdavus | ||
| future | dýgsiant | ||
| manner of action (būdinys) | dýgte, dýgtinai | ||
References
[edit]- “dygti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- ^ Derksen, Rick (2015) “dygti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 129