Vytautas Kaziulionis

Mokėsi Varėnos gimnazijoje. 1947 m. su tėvais ištremtas į Tiumenės srities Baikalovo rajoną. Broliai Leonas ir Juozas Kaziulioniai buvo partizanai, 1949 m. abu žuvo. Su kitais kūrė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizaciją „Priesaika ištrėmime“, 1948–1951 m. ir nuo 1954 m. leido nelegalų laikraštį „Toli nuo Tėvynės“. 1951 m. suimtas, Vakarų Sibiro karinio tribunolo nuteistas mirti, 1952 m. mirties bausmė pakeista 25-riems metams lagerio. Iki 1961 m. kalintas Norilsko, Magadano, Taišeto lageriuose. 1953 m. politinių kalinių sukilimo Norilsko lageriuose vienas organizatorių.

1961 m. grįžo į Lietuvą. 1961–1990 m. dirbo Kauno autobusų parke. 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, nuo 1990 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas. 1995–1997 m., 1997–2000 m., ir 2000–2003 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.

Tyrinėjo pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui istoriją, rūpinosi žuvusių pasipriešinimo dalyvių atminimo įamžinimu. Kelių knygų vienas autorių.^[2]

• Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai: Lietuvos partizanų žūties aplinkybės Varėnos rajone sovietinės okupacijos metais, jų palaikų paieškos ir atminimo įamžinimas, 2005 m.

• 1999 m. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
• 2023 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius.