Vladimiras Talalajevas

1981 m. LTSR čempionas su „Granito“ komanda.

Gimė Ukrainos mieste Gorlovkoje, šachtininko šeimoje. Vaikystėje atvyko gyventi į Kauną. Čia buvo įskikūrusi jo senelė, o Panemunės kareivinėse tarnavo dėdė. V. Talalajevo atvykimas į Lietuvą buvo lemtingas jo sportinėje biografijoje. Kaune jis futbolo abėcėlės ėmė mokytis pas gerai žinomą trenerį Romualdą Dambrauską. Šio futbolo specialisto dėka V. Talalajevo rezultatai ėmė sparčiai augti. Ne kiekvienas gali pasigirti žaidęs TSRS rinktinėje. Tačiau V. Talalajevas tuo gali didžiuotis – jis 1971-1972 m. gynė TSRS jaunių rinktinės iki 18 metų garbę. Tais laikais tai buvo didžiulis futbolininko įvertinimas. Pirmasis treneris ir V. Talalajevas ilgai keliavo vienu keliu: R. Dambrauskas 1973 m. jį pasikvietė į „Atlantą“.

„Atlante“ V. Talalajevas debiutavo 1973 m. balandžio 23 d. per atlantiečių rungtynes su Masinostroitel Podolsk komanda (2:0). Jis antrame kėlinyje pakeitė R. Lavrinavičių. Pirmąjį įvartį V. Talalajevas pelnė 1973 m. birželio 5 d. į Zvejnieks Liepaja vartus (2:1). Paskutines rungtynes „Atlante“ sužaidė 1980 m. spalio 7 d. su Dnepr Mogilev (2:0). V. Talalajevo sužaistos rungtynės „Atlante“ 288, o pelnytų įvarčių – ties 20.

Atsisveikinęs su „Atlantu“ V. Talalajevas dar kurį laiką žaidė „Granite“, su kuriuo tapo Lietuvos čempionu ir prizininku.^[1]