Vladimiras Romanovas

1954–1965 m. mokėsi Kauno 10-ojoje vidurinėje mokykloje, 1966–1969 m. tarnavo sovietų laivyno povandeniniame laive K-19. 1970–1972 m. studijavo Murmansko aukštojoje jūrininkų mokykloje.^[6]

Buvo Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ mecenatas.

2000 ir 2006 m. Rusijos stačiatikių bažnyčios Aleksijus II apdovanojo V. Romanovą už labdaringą veiklą. 2001 m. pripažintas dosniausiu Kauno verslininku ir jam buvo įteiktas Šv. Mykolo apdovanojimas.

Ūkio Banko Investicinė Grupė pirmą kartą į Vilnių atvežė Maskvos Didžiojo Teatro baleto trupę.^[7]

Uždirbtus pinigus, 1965–1970 m. tarnaujant Murmansko jūrų laivyno povandeniniame laive bei dirbant taksistu, investavo į Kaune namudinį verslą. 1972 m. pasinaudojo įstatymu, leidžiančiu karo veteranams (ir kitiems TSRS privilegijuotiems) užsiimti tokia veikla – nusipirko 11 mezgimo mašinų, organizavo megztinių gamybą^{[reikalingas šaltinis]}. 1991–1993 m. privatizavo AB „Kauno tiekimas“ ir AB „Pramprojektas“. Tada su partneriais įkūrė pirmą privataus kapitalo Lietuvos banką – Ūkio Banką. Dar supirko įvairių pramonės įmonių akcijas – „Kotono“, „Silvos“, „Dirbtinio pluošto“ (DP) gamyklos, investavo. 1996 m. investavo į nekilnojamo turto projektą Sretenka Maskvoje.

1998 m. įkurė Ūkio Banko Investicinę Grupę (ŪBIG). Ji investavo į nekilnojamąjį turtą, bankininkystę, pramonę, prekybą ir sportą. 1998 m. ŪBIG išsiplėtė į Balkanus, ten įkūrė finansinių kompanijų grupę – Balkan Investment Bank AD ir Balkan Investment Management AD. Tai leido aktyviau skverbtis į Bosnijos ir Hercegovinos verslą. ŪBIG dalyvavo „Birač“ molžemio gamyklos privatizacijos konkurse, kuri laimėjusi tapo pagrindine gamyklos akcininke. ŪBIG taip pat valdo didžiausios Bosnijos ir Hercegovinos boksitų kasyklas – „Boksit” AD, Milici ir „Srebrenica” AD, Srebrenica. Veiklos geografija – Lietuva, Balkanų regionas, Škotija, Rusija, Baltarusija ir kitos NVS bei ES šalys.

2009 m. išrinktas naujos Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija asociacijos prezidentu. Asociacijos tarybos nariais tapo Linava prezidentas Algimantas Kondrusevičius, UAB „Lodvila“ gen. direktorius Kęstutis Mizaras, Klasco gen. direktorius Audrius Pauža, Senukai prezidentas Augustinas Rakauskas.

Kita 250 mln. eurų ŪBIG investicija – į planuotą Minsko sporto ir laisvalaikio centrą (MSLC – Minsk Sports and Leisure Centre). Pirma didelė Lietuvos investicija Baltarusijoje. MSLC planuotas apimant verslo centrą, sporto ir sveikatingumo centrą, šeimos laisvalaikio centrą.

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Domėjosi futbolu. ŪBIG priklausė Glazgo klubas Edinburgo „Heart of Midlothian“. ŪBIG rėmė Lietuvos čempionus Kauno FBK, bei Baltarusijos Minsko MTZ-RIPO klubą.

Įsigijęs „Hearts“ V. Romanovas Škotijoje išgarsėjo kaip „Škotijos Abramovičius“ (pagal Romaną Abramovičių, „Chelsea“ klubo savininką) ir sulaukė didžiulio spaudos dėmesio. Jo sprendimai atleisti trenerius ir žaidėjus dažnai susilaukdavo audringos sirgalių ir žiniasklaidos kritikos. Pats Romanovas sakydavo, kad jis pats yra didžiausias savo klubo sirgalius ir jį kritikuojantys nėra tikri „Hearts“ fanai.

Už savo veiklą Lietuvos futbole V. Romanovas susilaukdavo nemažai kritikos^{[reikalingas šaltinis]}. Savo laiku bene didžiausiu kritiku buvo tapęs buvęs bendražygis, o tuo metu Futbolo federacijos atstovas spaudai žurnalistas Andrius Tapinas.

V. Romanovo koncernas ŪBIG vystė keletą su futbolu susijusių verslo projektų. Minske ir Edinburge buvo plečiami stadionai ir vystomos aplinkinės teritorijos. ŪBIG priklausė ir Vilniaus Žalgirio stadionas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei teritorija aplink stadioną, tačiau statybas stabdė tai, jog po Sporto rūmais yra buvusios žydų kapinės.

Galiausiai, Romanovo verslo imperija patyrė finasinių sunkumų, susilaukė valdžios institucijų dėmesio. Pats versininkas pabėgo į Rusiją, o jo kuruojami projektai žlugo, kaip ir jo valdomi futbolo klubai. FBK Kaunas bankutavo, FK Partizan Minsk susilaukė to paties likimo, o Hearts klubą išgelbėjo patys ištikimiausi sirgaliai, supirkę klubo akcijas.

2009 metų gegužės mėnesį Vladimiras Romanovas įsigijo 75 proc. „Žalgirio“ akcijų ir nusprendė padėti finansinių sunkumų turinčiam klubui^[8]. ŪBIG – vienintelė Kauno arenos valdymo koncesijos konkurse. Ūkio Banko Investicinė Grupė valdanti Kauno „Žalgirį“ įsipareigoja investuoti 51 mln. litų ^[9] Šios, finansinį stabilumą garantuojančios, permainos didelės įtakos padarė tam, kad Kauno „Žalgiriui“ birželio mėnesį buvo patvirtinta ilgalaikė Eurolygos A licencija. 2011 m. sezoną „Žalgiris“ iškovojo tris titulus – Lietuvos krepšinio federacijos taurę, Baltijos krepšinio lygos trofėjų ir LKL čempionų žiedus.

Vladimiro Romanovo inicijuota Lietuvos žmonių partija įsteigta 2012 metų vasario 12 dieną. Steigiamajame suvažiavime užregistruoti 1393 nariai. Lietuvos žmonių partijos regima Lietuvos vizija – laisvas, aktyvus, išsilavinęs, saugus žmogus, gyvenantis aktyvioje ekonominėje ir kultūrinėje bendruomenėje. Lietuvos žmonių partija per 2012 m. Seimo rinkimus, surinko 0,25 proc. rinkėjų balsų.

2012 m. Vyriausiosios rinkimų komijos duomenimis, V. Romanovas deklaravo turįs privalomo registruoti turto už kiek daugiau nei 1,9 mln. Lt. Didžiausia bankininko turto dalis – vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir juvelyrika. Šį savo turtą V. Romanovas įvertino net 176,4 mln. Lt suma. Piniginėmis lėšomis deklaravo turįs 2,35 mln. Lt sumą. Iš viso – 180,66 mln. Lt.^[10]

Žlugusio Ūkio banko savininkas įtariamas didelės vertės turto iššvaistymu. Jis yra slapta išvykęs į Rusiją, kur slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos. 2013 m. liepos 4-ąją buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. Verslininkas tapo įtariamuoju baudžiamojoje byloje.^[11]

2014 m. balandžio 7 d. V. Romanovą Rusijos sostinėje sulaikė Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Tačiau bėglys neišbuvo sulaikytas nė paros ir buvo paleistas.^[12]

Vikicitatos

 

Puslapis Vikicitatose –

Vladimiras Romanovas