Turkmėnija

Turkmėnistanas, arba Turkmėnija (turkm. Türkmenistan) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Kazachstanu, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Uzbekija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Iranu. Vakaruose Turkmėnistano krantus skalauja Kaspijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Ašchabadas. Turkmėnistane gyvena 5,6 mln. gyventojų – mažiau nei bet kurioje kitoje Centrinės Azijos valstybėje.

Turkmėnistane yra šeštas pagal dydį gamtinių dujų telkinys. Didžioji dalis šalies yra Karakumų dykumoje. Nuo 1993 m. iki 2017 m. valdžia piliečiams suteikdavo nemokamą elektrą, vandenį ir gamtines dujas.^[3]

Turkmėnistanas nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo valdomas prezidento visam gyvenimui Saparmurato Nijazovo (dar žinomo titulu Turkmėnbašis). Šiam 2006 m. mirus, po metų rinkimuose didele balsų persvara išrinktas Gurbangulis Berdimuhamedovas. Anot organizacijos Human Rights Watch, „Turkmėnistanas išlieka viena represyviausių valstybių pasaulyje. Šalis yra neprieinama nepriklausomiems tikrintojams, spauda ir religinės laisvės patiria drakoniškus suvaržymus, o žmogaus teisių gynėjai ir kiti atkyvistai gyvena nuolatinėje baimėje patirti valdžios represijas.“^[4] Kita vertus, šalyje panaikinta mirties bausmė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos istorija.

Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.

Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei, 1991 m. išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. 2006 m. jam netikėtai mirus, jo postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos politinė sistema.

Turkmėnistane veikia prezidentinio valdymo modelis, prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės galva. Turkmėnistane yra vienpartinė valdymo sistema.

Administracinis suskirstymas

Vieta	Sostinė	Plotas	Gyventojai (2005)^{[reikalingas šaltinis]}	Skaičius
Ahalo velajatas	Anau	97160 km²	939,700	1
Balkano velajatas	Balkanabatas	139270 km²	553,500	2
Dašoguzo velajatas	Dašoguzas	73430 km²	1,370,400	3
Lebapo velajatas	Turkmenabatas	93730 km²	1,334,500	4
Maro velajatas	Maras	87150 km²	1,480,400	5

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos geografija.

Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Turano žemuma sudaro apie 80 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100–200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis Balkanų kalnagūbris ir prie rytinės sienos esantis Kugitango kalnagūbris. Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.

Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta tarp sausio ir gegužės. Daugiausiai kritulių iškrinta Kopetdago kalnuose.

Sausumos sienos ilgis 3736 km, iš jų 744 km – su Afganistanu, 992 km – su Iranu, 379 km su Kazachija ir 1621 km – su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km Kaspijos jūroje.

Naudingos iškasenos: nafta, gamtinės dujos, druska. Drėkinamos žemės plotas 18000 km². (2003 metų duomenimis).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos ekonomika.

Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50 %.

Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje.^[5] Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.

Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektorium. 2004 m. duomenimis, nedarbas siekė 60 %.

Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl galimos didelės paklaidos.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Turkmėnijos demografija.

Etninės grupės: turkmėnai 77 %, uzbekai 9 %, rusai 7 %, kazachai 2 %, kitos 5 %.
Išpažįstamos religijos: musulmonai 89 %, rytų ortodoksai 9 %, kitos 2 %.
Kalbų pasiskirstymas: turkmėnų kalba 72 %, rusų 12 %, uzbekų 9 %, kitos kalbos 7 %.
Vidutinė gyvenimo trukmė: 61 m.