Studentas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Studentas (lot. studens – uoliai dirbantis) – žmogus, kuris mokosi aukštojoje mokykloje (kai kuriose šalyse – ir vidurinėse mokyklose, koledže). Terminą pradėta vartoti Senovės Romoje. Tada taip buvo vadinami visi mokslo siekiantys, kurį nors mokslą studijuojantys žmonės. XII a. atsiradus universitetams, taip buvo vadinami ir jų lankytojai, ir dėstytojai. Įvedus universitetų dėstytojų mokslo vardus (magistro, profesoriaus, daktaro, docento) pradėta vadinti tik universitetų lankytojus.
Studentai sudaro inteligentijos dalį, savitą socialinę, demografinę grupę. Jai būdinga bendra veiklos sritis (mokymasis, žinių ir įgūdžių įgijimas, rengimasis tapti aukštos kvalifikacijos specialistais), telkimasis kurioje nors miesto dalyje (pvz., studentų miesteliuose), jaunas amžius (dauguma pradeda studijuoti gavę brandos atestatą), laikinas darbas ir pramogos (kol studijuojama bendra programa, dažnai kartu leidžiamas ir laisvalaikis, pramogaujama).
Pagal pakopą gali būti studentas bakalaurantas (bakalauro studijos), magistrantas (magistro studijos), doktorantas (doktorantūra). Studentas, rengiantis baigiamąjį (diplominį) darbą – diplomantas. Jaunasis mokslininkas – postdoktorantas (podaktarinės studijos), habilitantas („habilitantūra“). Vadinamasis „fuksas“ (šnekamojoje kalboje) yra pirmakursis studentas (Lietuvoje). Vokietijoje nėra pirmakursio sąvokos; studijuoti pradedantys asmenys vadinami „pirmasemestriais“, vok. Erstsemester (studijos Vokietijoje gali būti pradedamos bet kurį semestrą). Kursiokas – to paties studijų kurso kolega (studijuojantis nebūtinai tą pačią studijų programą; kai kuriose aukštosiose mokyklose pirmuosius 2 metus studentai gali studijuoti tuos pačius dalykus). Grupiokas – studentas iš tos pačios grupės (ar tos pačios studijų programos specializacijos, kai kursas yra skirstomas į atskiras grupes pagal dalyko specializacijas).
Istorija
redaguotiViduramžiais studentų buvo labai nedaug. Ir visi buvo tik vyrai, iš kurių daugiausia buvo privilegijuotų klasių atstovai. Vėliau studentų padaugėjo. Šis procesas paspartėjo atsiradus kapitalistiniams santykiams, išaugus aukštojo mokslo, kvalifikuotų specialistų vaidmeniui gamyboje ir visuomenės dvasiniame gyvenime. Pradėjo atsirasti ir studenčių moterų, atsirado studentų iš įvairesnių socialinių sluoksnių.
Labai sparčiai studentų skaičius ir jų procentinė dalis palyginti su visais gyventojais didėja XX a., vykstant mokslinei technikos revoliucijai. Nuo 1955 m. iki 1966 m. pasaulyje studentų padaugėjo net 3,2 karto. 1913 metais Europos šalyse 10 000 gyventojų teko 7–11 studentų, o 1934 m. jau 11–30 studentų.
XIX–XX a. išaugo studentų visuomeninis kultūrinis ir politinis aktyvumas. Įkurta daugybę įvairių organizacijų. Visose šalyse pastoviai didėjo moterų studenčių skaičius
XX a. aukštasis mokslas buvo sunkiai prieinamas darbininkų ir valstiečių vaikams. Studijų aukštosiose mokyklose brangumas, nepakankamas stipendijų skaičius ir dydis išsivysčiusiose Europos šalyse kelia tam tikrų studentų sluoksnių, nepasitenkinimo bangą, protestus. Atsiranda įvairūs studentų judėjimai. Po tokių judėjimų atsiradimo, situacija pradėjo keistis į gerąją pusę: sudaromos realios galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose visų socialinių sluoksnių šeimų vaikams. Ypatingas dėmesys skiriamas gabiems vaikams. Jiems skiriamos lengvatinės sąlygos įstoti į aukštąją mokyklą, organizuojami parengiamieji kursai. Nuolat didinami stipendijų fondai ir kitais būdais gerinamos materialinės studentų gyvenimo sąlygos, rūpinamasi baigusių mokslą studentų įsidarbinimu.
Lietuvos studentų istorija
redaguotiPirmieji studentai iš Lietuvos apie 1380 metus studijavo Prahos universitete. 1579 m. įsteigus Vilniaus universitetą, beveik 3 šimtmečius dauguma Lietuvos jaunimo studijavo Vilniuje. XIX a. viduryje Vilniaus universitetui nustojus veikti iki 1922 m. susikuriant Lietuvos universitetui Kaune, lietuvių studentai studijavo Maskvos, Peterburgo, Varšuvos aukštosiose mokyklose. 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete ir dar šešiose aukštosiose mokyklose studijavo 3990 studentų.