Somalių kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Somalių kalba Af-Soomaali | |
| Kalbama | Somalis, Etiopija, Džibutis, Kenija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 17 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
| Kilmė | semitų-chamitų *kušitų **rytų kušitų ***somalių |
| Rašto sistemos | lotynų, seniau arabų bei osmanija |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Somalis |
| Prižiūrinčios institucijos | Regioninė somalių kalbos akademija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | so |
| ISO 639-2 | som |
| ISO 639-3 | som |
Somalių kalba (Af-Soomaali) – Rytų Afrikos kalba, priklausanti semitų-chamitų kalbų šeimai, kušitų pogrupiui. Vartojama daugiausia somalių tautybės žmonių, gyvenančių Somalyje, rytų Etiopijoje (Somalių regione), Džibutyje, rytų Kenijoje, taip pat diasporoje visame pasaulyje. Kalbančiųjų skaičius siekia ~17 mln. žmonių.
Paplitimas
redaguotiTai antra pagal populiarumą kušitų kalba po oromų. Be pačių somalių, ja šneka ir dalis kitų Somalio pusiasalio gyventojų. Greta arabų kalbos somalių kalba yra valstybinė Somalyje, Džibutyje ir rytų Etiopijoje ji oficialaus statuso neturi, tačiau ja leidžiama spauda, kuriamos radijo laidos. Somalyje kalbą prižiūri Regioninė somalių kalbos akademija.
Tarmės
redaguotiSomalių kalba turi nemažai tarmių. Išskiriamos pagrindinės:
- šiaurinė – vartojama šiaurės Somalyje, bendrinės kalbos pagrindas (ypač, Mudugo šnekta),
- Benadiri – pietinė dalis, ypač Banadiro krantas su Mogadišu,
- maajų – vartojama pietų Somalyje (ypač apie Baidoa), Kenijoje, Etiopijoje.
Labai artimos yra džidų, dabarių, garių, tunių kalbos, dažnai taip pat laikomos somalių kalbos tarmėmis.
Gramatika
redaguotiSomalių kalba agliutinacinė, priešdėliais nurodomos tokios gramatinės savybės kaip linksnis, laikas, būdas. Daugelio gramatinių savybių (pvz., giminės) skirtumas gali būti išreiškiamas tonu. Sakinio struktūra veiksnys-papildinys-tarinys. Gausiai naudojami polinksniai.
Žodynas
redaguotiSomalių kalboje dėl ilgalaikių ryšių gana daug arabiškų skolinių, kurių didelė dalis apibrėžia religinius, kultūrinius reiškinius. Daugiausia per arabų kalbą yra patekę persiškų, hindi skolinių. Yra skolinių iš anglų, italų, prancūzų kalbų. Dabar daug skolinių keičiama naujadarais.