Restoranas

Vakarų Europoje nuo antikos laikų žinomos užeigos ir tavernos, bet jos paprastai aptarnaudavo keliautojus, vietiniai gyventojai jose retai valgydavo. Restoranai, kaip maitinimo įmonės, kurios gamina svečių užsakytus patiekalus, atsirado tik XVIII a. Pagal Gineso rekordų knygą seniausias tebeveikiantis restoranas yra Sobrino de Botin Madride (Ispanija), veikiantis nuo 1725 m. Seniausiu restoranu skelbiasi ir Stiftskeller St. Peter Zalcburge (Austrija), kuris, manoma, buvo įkurtas 803 m., dar valdant Karoliui Didžiajam.

Žodis restaurant atsirado XVI a., jis tuomet reiškė 'maistas, kuris atstato jėgas', taip tada vadino tirštą, prieskoniais pagardintą sriubą. O maitinimo įmonė pirmą kartą taip buvo pavadinta 1765 m. Paryžiuje. Taip vadino sriubų pardavėjo Boulanger užeigą. Pirmas klasikinis restoranas (lankytojai sėdi prie atskirų stalų, gauna patiekalus atskiruose induose, maistą renkasi iš valgiaraščių, o restoranas turi nurodytas darbo valandas) buvo Grand Taverne de Londres ('Didžioji Londono Taverna'), 1782 m. įkurta Paryžiuje. Jos įkūrėjas buvo Antoine Beauvilliers, žinomiausias to meto kulinarijos rašytojas ir gastronomijos autoritetas. Vienas jo veikalas, L’Art du cuisinier (1814), tapo standartine kulinarijos knyga.

Restoranai tapo įprasti po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, dėl kurios aristokratai buvo priversti bėgti ir paliko be darbo tarnus. Daug tarnų, gebėjusių gaminti puikų maistą, liko be darbo, tuo tarpu į Paryžių atvyko nemažai provincialų, neturėjusių kur valgyti. Restoranai buvo patogus problemos sprendimas tiek vieniems, tiek kitiems. Taip gimė Prancūzijos restoranų tradicija.

Restoranai ėmė plisti visame pasaulyje. Pirmasis restoranas JAV atsirado 1794 m. Bostone.

Daugelis restoranų patiekalus vis dar tiekdavo ant stalo dideliuose induose, iš kur valgytojai įsidėdavo patys (Service à la française; tokie restoranai buvo vadinami „šeimyninio stiliaus“ restoranais). Tai lankytojus versdavo greičiau valgyti.

Kitas aptarnavimo stilius, kai padavėjai atneša lėkštes su patiekalais, o valgytojai įsideda patys, buvo vadinamas Service à la russe. Teigiama, kad šį stilių į Prancūziją atnešė kunigaikštis Kurakinas po 1810 m., o tada jis paplito Anglijoje ir kitose šalyse.

Trečias aptarnavimo stilius, kai patiekalai atnešami valgytojams sudėti užsakytomis porcijomis, vadinamas „amerikietišku aptarnavimu“, nors šis stilius atsirado ne Amerikoje.

Manoma, kad restoranų tipo maitinimo įstaigos jau buvo XI a. Kaifenge – Songų dinastijos šiaurinės Kinijos sostinėje. Šis miestas tuomet turėjo virš 1 mln. gyventojų, popierinių pinigų sistemą, maitinimo tradicijas. Manoma, kad restoranai atsirado iš arbatos namų ir tavernų, kurios maitindavo ir apgyvendindavo keliautojus. Kaifenge atsiradę restoranai maitino ne tik keliautojus bet ir paties miesto gyventojus.

To meto restoranai skyrėsi virtuve, kainų masteliais, religinių reikalavimų tenkinimu. Praktiškai kiekvienas restoranas turėdavo nemažą meniu, pagal kurį lankytojai užsakinėdavo norimus patiekalus. Apie 1275 m. rašė: „Hangžou gyventojus sunku patenkinti. Jie pateikia šimtus užsakymų – vienas nori ko nors karšto, kitas – šalto, trečias – drungno, ketvirtas – vėsaus. Vienas nori virto, kitas – žalio, trečias – kepto, ketvirtas – spirginto.“

Viduramžių musulmonų pasaulyje restoranai atsirado maždaug tuo pačiu metu kaip ir Kinijoje. Restoranai, kuriuose lankytojai galėdavo užsisakyti patiekalus pagaminimui, jau minimi X a. pabaigoje.

Musulmonų Ispanijos restoranuose buvo maitinama patiekiant tris patiekalus. Šią tradiciją įvedė Ziriabas, kuris tvirtino, kad maistą reikia pateikti trimis sykiais – pradžioje sriuba, po to – pagrindinis patiekalas ir galiausiai – desertas.

• Bistro
• Valgykla
• Kavinė
• Baras
• Užeiga
• Smuklė
• Bufetas
• Kabaretas