Raudonė
Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).
| Raudonė | ||
|---|---|---|
| ||
  Raudonė |
||
| 55°06′00″š. pl. 23°07′26″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.124°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Raudonės seniūnija | |
| Gyventojų | 391 | |
 Vikiteka |
Raudonė | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Raudań | |
Raudonė – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija. Garsi Raudonės pilis (XVI a.) su dideliu parku, stovi Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia biblioteka, Veliuonos kultūros centro Raudonės skyrius, Raudonės bendruomenės centras, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, medicinos punktas.
Etimologija
redaguotiMiestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia tekančio Raudonės upėlio (dešinysis Nemuno intakas).[2]
Geografija
redaguotiRaudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.
Istorija
redaguotiSu Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.[3]
Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI a. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia. XIX a. Raudonė – dvarvietė Kauno apskrityje.[4]
1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas. 2018 m. uždaryta Raudonės pagrindinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Kauno apskritis |
| 1913 m. | Raudonės valsčiaus centras | |
| 1920–1947 m. | Raseinių apskritis | |
| 1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
| 1950–1995 m. | Raudonės apylinkės centras | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Raudonės seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Pilis
redaguotiMiestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovėjo legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas.
Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Iš jų saugomi išskirtiniai medžiai: Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, Raudonės juodoji tuopa.
Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.
Gyventojai
redaguoti| 1801 m. | 1859 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 83 | 114 | 215 (dvare) |
643 | 609 | 673 | ||
| 1981 m.[10] | 1986 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | ||
| 670 | 668 | 728 | 716 | 510 | 391 | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 17
- ↑ Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)
- ↑ Raudań (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 547 psl. (lenk.)
- ↑ Raudonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 339 psl.
- ↑ Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 515
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 561 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Raudonėnai – 2 km SKIRSNEMUNĖ – 18 km JURBARKAS – 28 km |
|
VELIUONA – 10 km | |||||||||