Pusbalsiai
Pusbalsiai – garsai, fonetiškai panašūs į balsius, tačiau funkcionuojantys ne kaip skiemens branduolys, o kaip jo riba:[1] pagal apibrėžimą, pusbalsiai nesudaro skiemens; be to, paprastai jie trumpesni už balsius.[2]
Lietuvių kalboje tikrųjų balsių vietoj tariami neskiemeniniai, atskiro skiemens nesudarantys garsai, pusbalsiai ⟨i̯⟩ ir ⟨ṷ⟩, kai balsiai [ɪ], [ʊ] eina antruoju dvibalsio dėmeniu: darai̯ 'darai', daraṷ 'darau'.[3] Taip pat lietuvių kalboje vartojamas pusbalsis [j] (jau). Vis dėlto lietuvių literatūroje terminai „sonantai“, „sklandieji priebalsiai“ ir „pusbalsiai“ neretai vartojami kaip sinonimai, tokiu atveju aprėpiant žymiai didesnę priebalsių grupę nei minėta.[4]
Pusbalsiai yra aproksimantų pogrupis.[2][5] Nors „pusbalsis“ ir „aproksimantas“ kartais vartojami kaip sinonimai,[6] dauguma autorių terminą „pusbalsis“ taiko žymiai siauresnei garsų serijai; nėra visuotinai priimto apibrėžimo, ir į tam tikrus atvejus kalbininkai žvelgia skirtingai. Pavyzdžiui, P. Lagefogedas ir J. Madisonas lūpų dantinio aproksimanto [ʋ] nelaiko pusbalsiu.[7]
Pusbalsiai
redaguotiToliau pateikti keturi savo simbolius turintys pusbalsiai ir juos atitinkantys balsiai:[8][9]
| Pusbalsis (neskiemeninis garsas) | Balsis (skiemeninis garsas) |
|---|---|
| [j] (palatalinis aproksimantas) | [i] (beveik priešakinis nesulūpintas balsis) |
| [ɥ] (lūpinis palatalinis aproksimantas) | [y] (beveik priešakinis sulūpintas balsis) |
| [ɰ] (gomurinis aproksimantas) | [ɯ] (beveik užpakalinis nesulūpintas balsis) |
| [w] (lūpų gomurinis aproksimantas) | [u] (beveik užpakalinis sulūpintas balsis) |
Be šių, kai kurie kalbininkai[1] rotinius aproksimantus [ɹ], [ɻ] laiko pusbalsiais, atitinkančiais retrofleksinius balsius, pavyzdžiui, [ɚ]. Nesulūpintas liežuvio vidurinis, gomurio vidurinis pusbalsis [j̈] (arba [j˗]), atitinkantis balsį [ɨ], anglų kalboje nėra dažnai vartojamas, o sulūpintas pusbalsis [ẅ] (arba [w̟]), atitinkantis balsį [ʉ], įprastas švedų ir norvegų kalbose. Priebalsiai [l], [r], [h] kartais irgi vadinami pusbalsiais.[10][11]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). [ The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell, p. 322 ISBN 0-631-19815-6.
- ↑ 2,0 2,1 Crystal, David (2008), A Dictionary of Linguistics and Phonetics (6th ed.), Blackwell, p. 431–432 ISBN 978-1-4051-5297-6
- ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 58. ISBN 5-420-00778-9.
- ↑ R. Kliukienė (2012-12-04, red. 2018-09-10). T. Paulauskytė (red.). „Sonantai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-08-12.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Martínez Celdrán, Eugenio (2004), „Problems in the Classification of Approximants“, Journal of the International Phonetic Association, 34 (2): 201–210
- ↑ Meyer, Paul Georg (2005), Synchronic English Linguistics: An Introduction (third ed.), Tübingen: Gunter Narr Verlag, p.101 ISBN 978-3-8233-6191-6
- ↑ Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). [ The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell, p.323 ISBN 0-631-19815-6.
- ↑ Martínez Celdrán, Eugenio (2004), „Problems in the Classification of Approximants“, Journal of the International Phonetic Association, 34 (2): 9
- ↑ Martínez Celdrán, Eugenio (2004), „Problems in the Classification of Approximants“, Journal of the International Phonetic Association, 34 (2): 8
- ↑ „Фонетика и произношение“. gigabaza.ru (rusų). Suarchyvuotas originalas 2020-02-24. Nuoroda tikrinta 2024-08-07.
- ↑ „Дифтонги“. studfile.net (rusų). Suarchyvuotas originalas 2020-02-24. Nuoroda tikrinta 2024-08-07.