Pozicinis karas

Pozicinis karas arba apkasų karas (angl. trench warfare) – kariavimo forma, naudojant užimtas teritorijas, sudarytas iš daugybės apkasų, kuriuose kariai yra labai gerai apsaugoti nuo smulkių priešo apšaudymų ir gerai apsaugoti nuo artilerijos ugnies. Ko gero, žymiausias pozicinio karo pavyzdys yra Vakarų frontas Pirmajame pasauliniame kare. Pozicinis karas tapo aklavietės ir beprasmiškos kovos simboliu.^[1]

Pozicinis karas vykdavo tuomet, kai naujos priešo apšaudymo technologijos nebuvo suderintos su panašia pažanga kariuomenės mobilume. Tokie technologiniai nesutapimai buvo priežastis varginančio karo, kuriame besiginanti pusė turėjo pranašumą. Pirmajame pasauliniame kare abi kariavusios pusės fronte pastatė sudėtingas apkasų ir griovių sistemas, apsaugotas nuo užpuolimo spygliuota viela. Teritorija tarp kariaujančių pusių apkasų linijų (žinoma kaip „niekieno žemė“) buvo visiškai pažeidžiama nuo artilerijos ugnies iš abiejų pusių. Net sėkmingos atakos dažnai pareikalaudavo daug aukų.