Petras Kežinaitis

Mokėsi Kybartų gimnazijoje, ten leido ir redagavo šapirografuotus jaunimo leidinius „Atžalos žiedai“ ir „Mūsų žygiai“. Nuo 1926 m. dalyvavo valstiečių liaudininkų veikloje, 1928 m. buvo kalinamas Varnių koncentracijos stovykloje.^[1]

1929–1930 m. dirbo Telšių laikraščio „Žemaitis“ redakcijoje, 1930–1931 m. dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje Kaune, 1932–1934 m. jos atstovas Šiauliuose ir Klaipėdoje. 1930–1931 m. Kybartuose redagavo savaitraštį „Mūsų naujienos“, 1931–1932 m. Šiauliuose – savaitraštį „Naujienos“, 1933 m. laikraštį „Jaunimietis“ su priedu „Naujosios Šiaulių naujienos“. 1934–1936 m. žurnalo „Jaunimas“ redaktorius ir Lietuvos jaunimo sąjungos centro valdybos reikalų vedėjas-generalinis sekretorius. 1936–1940 m. vietoj uždaryto žurnalo „Jaunimas“ leido žurnalą „Mūsų jaunimas“. Už paskelbtas publikacijas ir žurnalistinę veiklą ne kartą buvo baudžiamas ir kalinamas.

1940 m. birželio-rugsėjo mėn. LSSR vidaus reikalų ministerijos spaudos skyriaus viršininkas. 1945–1946 m. Lietuvos kino studijos direktorius. 1945–1947 m. Leidyklų ir poligrafijos valdybos viršininko pavaduotojas. 1948–1949 m. Kauno miesto Vykdomojo komiteto kultūros švietimo skyriaus vedėjas. 1950 m. grįžo į žurnalistinę veiklą. 1950–1951 m. ir 1955–1957 m. Kauno rajono laikraščio „Socialistiniu keliu“ atsakingasis sekretorius. 1951–1955 m. laikraščio „Nemuno upeivis“ redaktoriaus pavaduotojas. 1957–1962 m. žurnalo „Šluota“ techninis redaktorius.

Išleido kraštotyros apybraižų, iš rusų kalbos išvertė per 10 romanų bei kitų grožinės literatūros kūrinių.^[2]

• 1967 m. LTSR nusipelnęs žurnalistas