Petras Dusburgietis

Petras Dusburgietis (vok. Peter von Dusburg, gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino metraštininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotynišką Prūsijos žemės kroniką (Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detalią Prūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvą pradžią.

Manoma, kad kilęs iš Nyderlandų miesto Dusburgo, kur veikė Vokiečių ordinas. Galimai mokėsi Kelne. Kada atvyko į Prūsiją nežinoma, istorikai siūlo dvi datas – 1289 m. ir 1309 m. Ten būdamas lankėsi Karaliaučiuje, Ragainėje, Marienburge.

Kronikoje Petras Dusburgietis aprašo XIII a. – 1330 m. įvykius Prūsijoje ir Lietuvoje. Rašo apie Romovės kulto centrą Prūsijoje kuriame gyvena krivis (vyriausiasis žynys), o jam paklūsta ne tik prūsai, bet ir kitos aplinkinės baltų gentys. Aprašo Vokiečių ordino įsikūrimą Prūsijoje, Durbės mūšį, Didžiojo prūsų sukilimo eigą ir kitus prūsų sukilimus. Pažymi, kad 1283 m. pasibaigė karas su prūsais ir prasidėjo karas su lietuviais. Kalba apie kryžiuočių antpuolius į Lietuvą - Junigedą (Veliuoną - 1292, 1293, 1298, 1313, 1315, 1317, 1318, 1319 m.), Pieštvę (Seredžių - 1293, 1298, 1318, 1322 m.), Bisenę (1283, 1313, 1316 m.), Aukaimį (Batakius - 1285, 1300, 1302, 1305 m.), Gedimino pilį Žemaitijoje (Kvėdarną - 1317, 1324, 1330 m.), Medininkų žemę Žemaitijoje (1314, 1316, 1320, 1329 m.), Gardiną (1284, 1296, 1306 m.), Kolainius (1290 m.), Šalčininkus (1311 m.), Naugarduką (1314 m.), Sudargą (1317 m.) ir kitus.

Rašydamas rėmėsi amžininkų pasakojimais, savo pastebėjimais, taip pat „Seniausiuoju Prūsijos metraščiu“, magistro Heinricho fon Hohenlojės pranešimu^[1]. Kronikoje nemažai stebuklų aprašymų.

Petro Dusburgiečio kronikos pagrindu Jonas Posilgė parašė eiliuotąją Prūsijos kroniką vokiečių kalba.