Odesos sritis

 

 

Srities plotas 33310 km², kas sudaro 5,51 % Ukrainos teritorijos ir užimą pirmąją vietą tarp šalies regionų.

Srities upių tinklas priklauso Juodosios jūros baseinui. Srities teritorijoje teka apie 200 upių kurių ilgis daugiau negu 10 km. Daugelis mažesnių upių vasarą išdžiūsta. Didžiausios upės – Dunojus (Kilijos protaka), Dniestras, Didysis Kulianykas, Pietinis Bugas, jo intakai Savranė, Kodyma.

Juodosios jūros žemumoje daug tiek gėlo tiek ir sūraus vandens ežerų. Taip pat yra 15 limanų, kurių didžiausi: gėlo vandens Dniestro, sūraus – Kulianyckio ir Chadžibėjaus.

Didžioji srities dalis priklauso Juodosios jūros žemumai kuri kuo arčiau jūros, tuo žemesnė. Srities šiaurinė dalis priklauso Podolės aukštumai. Aukščiausias srities vieta – Podolės aukštumoje šalia Kodymos miesto – 292 m.

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Vasaros karštos, žiomos šiltos, iškrenta mažai sniego. Sausio vidutinė temperatūra nuo -5 (srities šiaurėje) iki -2 °C (pietuose), liepos atitinkamai 21 ir 23 °C. Per metus iškrinta nuo 340–470 kritulių. Vegetacinis periodas srityje 168–210 parų.

Pietinėje srities dalyje dažnos sausros, sausvėjis, nedidelės smėlio audros.

 

Pirmieji gyventojai į šiuolaikinės Odesos srities teritoriją atsikėlė vėlaus paleolito metu. VII–II amžiais iki Kristaus gimimo stepės buvo apgyvendintos migruojančiais iš rytų skitais. Skifus pakeitė sarmatai (II a. pr. m. e.-II m. e. a.).

I–II amžiais šias teritorijas užkariavo romėnai, kurios III a. pakeitė gotai, o IV a. pabaigojė – hunai.

Kijevo Rusios laikotarpiu dabartinės Odesos srities teritorijoje gyveno slavai. Vėliau juos pakeitė mongolai.

XV a. pradžioje šias teritorijas užkariavo Lietuvos didžioji kunigaikštystė, tačiau jau 1480-aisias teritorija perėjo turkams. XV amžiams pabaigoje susiformavęs Krymo chanatas kontroliavo teritoriją tarp Dniestro ir Pietinio Bugo.

XV a. pabaigoje į dabartinės Odesos teritoriją vis daugiau keliasi Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos gyventojų-krikščionių. Po trijų rusų-turkų karų (1768–1774, 1787–1791 ir 1806–1812) rusai išstūmė turkus iš dabartinės Odesos srities, tačiau po nesėkmingo rusams Krymo karo 1856–1878 metais turkams atiteko pietų Besarabija.

Po baudžiavos panaikinimo reformos 1861 m. Ukrainos pietuose smarkiai pradėjo vystytis kapitalizmas. Ukrainoje gyventojų skaičius augo tris kartus greičiau negu vidutiniškai Rusijos imperijoje, susikūrė daug naujų gyvenviečių.

1918–1920 metais dabartinės srities teritorijoje vyko daugybė Ukrainos nepriklausomybės ir Rusijos pilietinio karo mūšių. Galiausiai teritoriją tarp Dniestro Dunojaus ir Pruto upių okupavo Rumunija, kurios sudėtyje šios žemės buvo iki Antrojo pasaulinio karo.

Odesos sritis įkurta 1932 m. vasario 9 d. 1954 m. vasario 15 d. sritis sujungta su Izmajilo sritimi.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma – 85,38 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Odesos sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Sritis padalintą į:

• 27 rajonus;
• 7 srities pavaldumo miestus;
• 12 rajono pavaldumo miestus.

 

2006 m. srityje gyveno 2 387 543 gyventojų. Tarp jų:

• miesto gyventojų – 68,8 %
• kaimo gyventojų − 34,2 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 74 žm./km².

Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2006 m.
1990 m.	1995 m.	1997 m.	2000 m.	2001 m.sur.	2006 m.
2 638 000	2 607 000	2 567 100	2 510 000	2 468 000	2 402 000
Demografinės raidos histograma

 

Odesos srityje išvystyta mašinų gamybos, metalo apdirbimo, kuro, chemijos, lengvoji bei maisto pramonė. Taip pat aktyviai vystomas turizmas. Odesoje veikia šiluminė elektrinė. Sovietmečiu Teplodaro mieste projektuota šiluminė-atominė elektrinė, tačiau po Černobylio katastrofos projekto atsisakyta.

Srityje auginami kukurūzai, soros, miežiai, saulėgrąžos, taip pat srities pietuose išvystyta vynuogininkystė. Žemės^[2] ūkio sektoriuje dirba 35 % srities gyventojų. Srityje dirba 836 žemės ūkio įmonės (2002 m. duomenys). Žemės ūkio produkcija pasiskirsto: 23,9 % – gyvulininkystė, 23,4 % – grūdai, 15,0 % – daržovės, 12,0 % – pienas, 8,1 % – techninės kultūros, 17,6 % – kita. Iš visos srities žemės 80,2 % tinkama arimui.

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.

 

Odesje išsidestęs didžiausias respublikos uostas^[3][4]. Taip pat mieste yra tarptautinis oro uostas, svarbus geležinkelio mazgas.

Automobilių keliai srityje:

	Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
	Sankt Peterburgas –   Merzifonas	Liubašivka, Odesa	M05	E95	Tarptautinis
	Viena –   Rostovas prie Dono	Odesa	M14, M16	E58	Tarptautinis
	Odesa –   Antalija	Sarata, Renis	M15	E87	Tarptautinis

Odesos sritis yra užmezgusi partnerystės ryšius su:

•   Klaipėdos apskritis, Lietuva^[5]

• Oficiali srities svetainė Archyvuota kopija 2008-08-27 iš archive.today (ukr., rus., angl.)
• Turistinė Odesos srities svetainė (ukr., rus., angl.)