Nemano rajonas

Ribojasi šiaurėje su Sovetsko miestu, Nemuno upe su Lietuvos Respublika (kitame krante – Pagėgių savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybė), rytuose su Krasnoznamensko rajonu, pietuose su Černiachovsko rajonu, vakaruose su Slavsko rajonu.

Rajono plotas 699,3 km², iš jų 45 500 ha žemės ūkio paskirties žemė. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės, nafta, smėlis.

1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Ragainės rajonas, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Nemano rajonu. Didžioji rajono teritorijos dalis – buvusi Ragainės apskritis.

Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo mėn. iš Rusijos atvyko pirmieji persikėlėliai. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169–C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 22536 gyventojai.

Pagal pramonės produkcijos gamybos apimtį užima trečią vietą srityje po Kaliningrado ir Sovetsko. Veikia celiuliozės – popieriaus kombinatas, metalo konstrukcijų, kabelių gamyklos, miško pramonės, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Rajono istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 37 paminklai. Tarp jų 1853 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, Bismarko bokštas, Senosios Ragainės dvaro ansamblis.

Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:

 

Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:

• Nemano miesto gyvenvietė – 20 gyvenviečių su 16 337 gyventojais,
• Žilino kaimo gyvenvietė – 18 gyvenviečių su 2937 gyventojais,
• Lunino kaimo gyvenvietė – 12 gyvenviečių su 2428 gyventojais.

Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus lietuvių ar prūsų kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas: Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.

1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugražinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais seniaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.^{[1] [2]}

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

• Nemanas – Ragainė Archyvuota kopija 2021-05-19 iš Wayback Machine projekto. (rus.)