Mykolas Marcinkevičius

Buvo jauniausias keturių vaikų šeimoje. Mokėsi Andrioniškio rusiškoje pradžios mokykloje, 1908–1912 m. privačioje gimnazijoje. 1912–1913 m. gyveno Maskvoje, išlaikė vaistininko mokinio egzaminus. 1913–1914 m. dirbo įvairiose Rusijos miestų vaistinėse: Tverėje, Dmitrijeve, Tuloje, Permėje. 1914 m. Kijeve išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus, dirbo vaistinėse.

1919 m. grįžo į Lietuvą, buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Kauno karo ligoninės vaistinėje. Baigęs tarnybą studijavo Lietuvos universiteto Medicinos fakultete, 1926 m. įgijo vidaus ligų gydytojo išsilavinimą.

1926–1928 m. dirbo gydytoju universiteto vaikų ligų klinikoje. 1928–1930 m. Rokiškio apskrities ligoninės gydytojas. 1930–1931 m. kūrė pirmuosius vaikų sveikatos centrus Linkuvoje ir Pašvitinyje.

1931–1944 m. gyveno Panevėžyje. Panevėžio ligoninės vidaus ir vaikų ligų skyriaus vedėjas, ligoninėje įkūrė modernią laboratoriją, įrengė rentgeno aparatūrą. 1932–1933 m. studijavo Prahoje ir Vienoje. 1942 m. paruošė ir apsigynė medicinos daktaro disertaciją „Blužnis kaip kraujo rezervuaras įvairioms sąlygoms veikiant“. 1941 m. Panevėžyje organizavo gailestingųjų seserų kursus. Aktyviai propagavo blaivybę, rengė antialkoholines parodas.

1944 m. dalyvavo kuriant VU Medicinos fakultetą. Dėstė studentams medikams ir vadovavo katedrai iki 1970 m. Nuo 1959 m. Medicinos mokslų daktaras. Nuo 1961 m. VU profesorius.

1997 m., praėjus 10-čiai metų po mirties, ligoninei, kurioje ilgą laiką veikė VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų propedeutikos katedra, suteiktas Mykolo Marcinkevičiaus vardas.^[1]